Kokiais atvejais ginklas gali būti naudojimas kitose Europos valstybėse?
Pareigūnai iš skirtingų Europos šalių ginklo panaudojimo atvejus vertina skirtingai. Pavyzdžiui, ispanai, britai sako, kad jokios aplinkybės nepateisina įtariamojo mirties. Jie laikosi tokios nuomonės: „tegul tas kontrabandininkas su cigaretėmis ar narkotikais pabėga, mes jį sulaikysime vėliau“. Tuo tarpu vokiečiai sako, kad, jei įtariamasis nevykdo aiškiai išreikštų pareigūno reikalavimų, priešinasi sulaikymui ar įtariama, jog jis daro sunkų nusikaltimą, pareigūnas gali naudoti šaunamąjį ginklą, siekdamas tokį asmenį sulaikyti. Norvegijoje pareigūnui draudžiama turėti ginklą. Kiekvienas atvejis yra individualus, todėl apibendrintai kalbėti būtų sudėtinga, tačiau tam tikrą patirtį galime perimti ir mes. Ar užsienio valstybių pareigūnai turi kitų priemonių, kaip sustabdyti nusikaltėlius? Kuo tai skiriasi nuo Lietuvos?
Manau, kad viską, ką turi užsienio valstybės, iš esmės turime ir mes. Tai yra priverstinio stabdymo priemonės, elektrošokai, naktinio matymo prietaisai, aktyvūs persekiojimo veiksmai. Lietuvoje matome, kad pareigūnai nepakankamai aprūpinti reikiamomis priemonėmis – pasenusi ginkluotė, specialiosios priemonės. Tik trečdalis išorinės Europos sąjungos Lietuvoje sienos saugoma techninėmis priemonėmis. Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) pabrėžia pozityviąją valstybės pareigą nustatyti tinkamą teisinę ir administracinę bazę apibrėžiant ribotas aplinkybes, kuriomis teisėsaugos pareigūnai gali panaudoti šaunamąjį ginklą, nustatyti tinkamas prevencines priemones, kurios apsaugotų žmogaus gyvybę, sumažintų atsitiktinumų bei piktnaudžiavimo galia riziką. Mūsų kolegos Europoje gerokai daugiau dėmesio skiria pareigūnų taktiniams mokymams, praktiniam šaudymui, operacijų planavimui, aprūpinimui specialiosiomis priemonėmis, atvejų analizei.
Pasienyje įvykęs tragiškas įvykis sukėlė aštrias diskusijas visuomenėje. Kaip tai vertinate?
Natūralu, kad nuo pareigūno ginklo žuvus žmogui kyla aršios diskusijos visuomenėje. Tokiais atvejais svarbu užtikrinti tarptautinius standartus atitinkančią reakciją ir veiksmus. Europos teisės tradicija ir etikos standartai yra susiformavę, todėl visais atvejais svarbu atlikti skaidrų tyrimą. Svarbu nesivelti į konkretaus įvyko vertinimą, nes tai taip pat neteisėta kaip ir vežti kontrabandą. Prokurorai privalo atlikti tyrimą, o mes turime padėti pareigūnui ir su įvykiu susijusiems žmonėms psichologinę, teisinę pagalbą. Tai mūsų pareiga pareigūnui, kuris gina visuomenės interesus netgi tada, kai kiti vertina tai kaip klaidą.
Galbūt turėtume apriboti šaunamojo ginklo naudojimo galimybes?
Daug neaiškumų kelia, kai įvairūs teisės aktai numato įvairius šaunamojo ginklo panaudojimo pagrindus ir sąlygas. Tokia situacija klaidina net teisės mokslininkus. Kad ir kaip būtų įgaliojimų teisėsaugai apimtys yra politikos, o ne pareigūno kompetencijos klausimas. Jei visuomenė ir politikai mano, kad reikia siaurinti pareigūnų teises ar net palikti juos be ginklų, tokiu atveju tą reikia įrašyti įstatyme.
Mano įsitikinimu, Lietuvos įstatymai nesuderinti su EŽTT praktika, nes leidžia panaudoti ginklą prieš transporto priemonę tada, kai jos vairuotojas nepaklūsta reikalavimui sustoti ir tai vyksta pasienio ruože. Ar valstybės ekonominiai interesai yra svarbesni nei rizika, susijusi su ginklo panaudojimu? Yra klausimų, į kuriuos turi atsakyti politikai, tad negalima kaskart pareigūnų paversti politinių debatų įkaitais.
Kad ir kaip būtų apsisprendžiant, kiek ir kokių įgaliojimų suteikti pareigūnui, reikia įvertinti teisinius, geopolitinius ir kultūrinius aspektus. Lietuva privalo užtikrinti Europos išorės sienų apsaugą. Be to turime vieną didžiausių pasaulyje šešėlinę ekonomiką, pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, nusikalstamumo lygis išlieka aukštas lyginant su kitomis pasaulio šalimis. Todėl nusprendus riboti ginklo panaudojimo atvejus, reikia spręsti kartu klausimą, kaip apsaugoti visuomenės interesus, kokias veiksmingas priemones suteikti teisėsaugai tam, kad būtų apsaugota visuomenė ir valstybė nuo nusikalstamo poveikio.
Kokių priemonių Vidaus reikalų ministerija planuoja imtis dėl ginklo panaudojimo?
Teisės departamentui pavesta parengti įstatymų pataisas, kuriose būtų numatyti aiškūs šaunamojo ginklo panaudojimo pagrindai ir sąlygos. Vidaus reikalų ministerija kartu su Valstybės sienos apsaugos tarnyba teiks papildomą finansavimo poreikį Seimui, kuris tvirtins 2016 m. biudžetą.
Remiantis Europos šalių praktika, svarbu deramą dėmesį skirti nepageidaujamų pasekmių prevencijai, pavyzdžiui, diegti „atvejų tyrimus“. Tokių tyrimų metu dalyvaujant ekspertams aiškinamasi, kas buvo padaryti gerai, ką reikia tobulinti. Atvejų tyrimų tikslas – ne kaltų paieška, o situacijos analizė ir veiklos tobulinimas. Be to svarbu, kad planuodami operacijas bendradarbiautų skirtingų vidaus reikalų įstaigų pareigūnai.
Nepaisant to pareigūnai visada privalo užtikrinti visuomenės saugumą ir užkirsti kelią nusikaltimams, nebijoti naudotis savo teisėmis.
