Seimo koridoriuose pasigirdus kalboms, jog D. Šakalienės vyras galimai dirba VSD, parlamentaras kreipėsi į žvalgybos instituciją ir Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK), siekdamas patikrinti, ar šie gandai teisingi.
„Aš tą informaciją esu girdėjęs, patvirtinti jos negaliu. Jos privačių interesų deklaracijoje to nesimato. Nesu tikras, bet tokias kalbas esu girdėjęs. Kreipiausi į VSD ir VTEK“, – Eltai teigė V. Bakas.
„Tai yra paklausimas apie tai, ar ponios Šakalienės sutuoktinis dirba VSD ir ar tai yra deklaruota viešų privačių interesų deklaracijoje“, – pridūrė jis.
Eltos šaltinių nuomone, jei ši informacija pasitvirtintų – D. Šakalienė turėtų nusišalinti nuo EPK vykstančio tyrimo apie VSD pranešėjo komisijos veiklą.
Savo ruožtu pati D. Šakalienė tikina viešų ir privačių interesų deklaracijoje nurodžiusi visą viešintiną informaciją.
„Viskas, kas pagal įstatymus, yra nurodyta ir ta informacija, kuri yra ne slapta ir vieša – visa yra nurodyta“, – Eltai teigė ji.
Visgi, 2020 m. teiktoje anketoje Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) D. Šakalienė buvo nurodžiusi vyro darbovietę – Užsienio reikalų ministeriją. Tačiau VTEK puslapyje šių metų kovą atnaujintame privačių interesų registre jo darbo vieta ar pareigos nurodytos nėra.
Kaip skelbta anksčiau, trečiadienio vakarą Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK) dėl galimų procedūrinių pažeidimų parlamentinio tyrimo metu gavo skundą ir iš Prezidentūros. Pasak EPK pirmininkės Aušrinės Norkienės, jį pasirašė prezidento vyriausiasis patarėjas Jarekas Niewierowiczius.
Taip pat sulaukta kreipimosi iš Seimo narės Agnės Širinskienės, informavo A. Norkienė. Anot politikės, Mišrios grupės narė prašo įvertinti galimus Seimo statuto pažeidimus, kai parlamentas po pateikimo nepaskyrė pagrindinio komiteto pranešėjo komisijos tyrimo išvadų svarstymui.
Ketvirtadienį Seimas po svarstymo pritarė VSD pranešėjo istoriją tyrusios laikinosios komisijos išvadoms. Už šią išvadą balsavo 64 Seimo nariai, prieš – 44, susilaikė – 13.
Prieš savaitę parlamentas VSD pranešėjo komisijos išvadoms pritarė po pateikimo, tačiau netrukus dalis opozicijai priklausančių parlamentarų kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT), prašydami išsiaiškinti, ar parlamentinio tyrimo komisija veikė teisėtai.
Išvadose yra teikiami siūlymai, susiję su atliktu parlamentiniu tyrimu. Seimas raginamas svarstyti dėl Žvalgybos kontrolierių įstatymo pakeitimų, suteikiant ombudsmenui teises ir pareigą atlikti kriminalinę žvalgybą atliekančių institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą. Taip pat siūloma stiprinti VSD ir STT parlamentinę kontrolę, peržiūrėti parlamentinės kontrolės teisinė reglamentavimą, jog institucijos Seimui privalėtų pateikti visą reikalingą informaciją. Tarp rekomendacijų – ir raginimai užtikrinti Seimo vaidmenį skiriant ir atleidžiant VSD ir STT vadovus, jų pavaduotojus.
Į parlamentinio tyrimo išvadas sureagavo ir šalies vadovas Gitanas Nausėda. Prezidentūros teigimu, tai „desperatiškas bandymas paveikti prezidento rinkimų rezultatus“ ir kartu mėginimas „diskredituoti valstybę ir jos konstitucinius principus“. Daukanto aikštė tikina, kad Seimo laikinoji komisija yra politizuota, o pateiktos išvados nukreiptos ne tik prieš prezidentą, bet ir daugelį valstybės institucijų.
Visgi, Seimo koridoriuose kalbama apie galimą Prezidentūros spaudimą parlamentarams, skatinant išvadų nepalaikyti.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
