Panevėžyje besilankantis paskirtasis vyskupas Lionginas Virbalas pradėjo pasiruošimą po poros mėnesių vyksiančiam įšventinimui, į kurį bus kviečiami ne tik Lietuvos aukščiausi dvasininkai. Pasirengimu ypatingai ceremonijai ir būsimojo vyskupo planais domėjosi Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ.
Apsižvalgo Panevėžyje
Paskirtasis Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas pradėjo pasirengimą po poros mėnesių vyksiančiam įšventinimui.
Konsekracijos ceremonijai besiruošiantis L. Virbalas šią savaitę vieši Panevėžyje ir šeštadienį vėl grįžta į Romą, kur turės perduoti nuo 2010-ųjų einamas Popiežiškosios rusų kolegijos rektoriaus pareigas.
Į Lietuvą sugrįžti L. Virbalas ketina dar gerokai iki lemtingųjų iškilmių – liepos pradžioje.
„Kaip kunigams prieš įšventinimus, taip ir vyskupams reikės atlikti rekolekcijas, pažiūrėti į Dievą, kuris šaukia, pagalvoti, į ką jis siunčia“, – „Sekundei“ teigė dvasininkas.
Anot jo, Dievo rankose, ar panevėžiečiai gali tikėtis, kad naujasis vyskupas eis šias pareigas bent 24-erius metus, iki jam sukaks 75-eri – amžius, kai teks popiežiui įteikti atsistatydinimo prašymą.
Naujasis vyskupas apsigyvens Katedros aikštėje esančiame kurijai priklausančiame name. Jį įpėdiniui užleidęs J. E. Jonas Kauneckas įsikels į šalia esantį mažesnį būstą.
Tapęs vyskupu emeritu J. Kauneckas nebevadovaus vyskupijai, tačiau tęs ganytojišką veiklą.
Laukia dvigubos iškilmės
Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje rugpjūčio 10-ąją vyks dvigubos iškilmės – šiuo metu Romoje einantį
Popiežiškosios rusų kolegijos rektoriaus pareigas jėzuitą L. Virbalą įšventins trys vyskupai, o 75-erių sulaukęs ir vyskupu emeritu liekantis Jo Ekscelencija J. Kauneckas naujajam aukščiausio rango vyskupijos dvasininkui perduos valdžios ženklą – pastoralą, tai yra lazdą riestu galu.
Į iškilmes kviečiami visi Lietuvos vyskupai bei apaštalinis nuncijus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje arkivyskupas Luidžis Bonacis.
Pastarąjį kartą vyskupo įšventinimo iškilmės Panevėžyje vyko 1955-aisiais. Tuometis vyskupas Kazimieras
Paltarokas konsekravo du dvasininkus – Julijoną Steponavičių bei Petrą Maželį.
Vyskupo titulas – ne karjera
Šventojo Tėvo sprendimas L. Virbalui buvęs labai netikėtas.
„Ši žinia sukėlė dvejopus jausmus. Esu vienuolis ir niekada negalvojau tapti vyskupu. Bet labai apsidžiaugiau paskirtas į Panevėžio vyskupiją. Čia mano tėviškė, mano kraštas, pažįstamos parapijos, kunigai ir žmonės.
Manau, padės artimiau bendrauti“, – teigė iš Biržų kilęs būsimasis vyskupijos ganytojas.
L. Virbalas sako vyskupo titulo nevertinantis kaip karjeros. Jis svarsto, kad būti kunigu parapijoje ir bendrauti su žmonėmis suteikia daugiau pilnatvės nei vyskupui tenkantis administracinis darbas
Romoje studijavo dvasingumo teologiją Popiežiškajame Grigaliaus universitete ir įgijo teologijos licenciato laipsnį, o pastaruosius trejetą metų kolegijai vadovaujantis L. Virbalas teigė nostalgijos Romai nejausiantis.
„Roma yra vienas iš Europos centrų visais atžvilgiais, bet kai nusileidi Vilniaus oro uoste, išlipi ir atsikvepi: čia sava, artima“, – sako L. Virbalas.
Išeis prieš bažnyčią
Būsimojo Panevėžio vyskupo planuojamas pirmasis darbas vyskupijoje labai konkretus: įsiklausyti, pamatyti, pažinti.
„Nors ir pažįstu vyskupiją ir absoliučią daugumą kunigų, bet čia negyvenau. Neturiu atsivežęs jokių planų ir schemų, ką turėčiau įgyvendinti. Pirmiausia noriu užmegzti kontaktą su kunigais. Jie yra pirmieji vyskupo bendradarbiai, todėl man rūpi, kaip jie gyvena“, – teigė L. Virbalas. 2013-ieji paskelbti Tikėjimo metais ir dvasininkas sako trokštantis, kad tikėjimą žmonės suprastų ne kaip tam tikrus įpareigojimus, o kaip gyvenimo būdą, žvilgsnį, nušviečiantį pasaulį. Būsimasis vyskupas teigia pasistengsiantis būti prieinamas visiems.
„Man tai yra įprasta. Ir dirbdamas Vilniuje Šv. Kazimiero bažnyčios rektoriumi stengiausi sekmadieniais išeiti prieš bažnyčią, kad galėčiau pasisveikinti ir pabendrauti su žmonėmis. Tai nėra rimtų reikalų sprendimas, bet norisi būti su žmonėmis, ne vien tik žiūrėti į juos nuo altoriaus. Stengsiuosi būti arti žmonių“, – ganytojiškam darbui Panevėžyje nusiteikęs L. Virbalas.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
