Prie Šiaulių katedros sparčiai kyla vyskupo Eugenijaus Bartulio rezidencija. Šiauliečiai svarsto, kiek dar kils šis statinys? Juk žadėta, kad bus nedidelis pastatas, neužgošiantis katedros. Rezidencijos projekto autorius atviras: dvasinės valdžios namas turi būti ne prastesnis, nei civilinės valdžios – Savivaldybės. Lenktynės?
Piktina, kad užgožta katedra
Šiaulių vyskupijos pastoracinio centro statinys šalia Šiaulių katedros jau iškilo per du aukštus. Dar kils ir trečiasis aukštas – mansarda.
Dalis šiauliečių piktinasi, kad dominuoja nebe katedra, o vyskupo rezidencija. Prieš statant pastoracinį centrą, šiauliečiai piketavo, tačiau niekas jų nuomonės nei klausė, nei paisė.
Šiuo metu diskusija persikėlė ir į socialinį tinklą, kur statinys šalia katedros vadinamas „košmaru“, darkančiu miesto veidą, užgožiančiu katedrą, kuri tapo nebe miesto dominante, o vyskupo rezidencijos kiemo papuošalu.
„Savivalė. Miestas priklauso miestiečiams, o ne bažnyčiai“, „Žinojo, ką daro, bet už pinigus suniokojo mūsų miestą“, – rašo socialinio tinklo komentatoriai.
Pažado netesi
Šiaulietis architektas Darius Jakubauskas, kurio vadovaujama bendrovė „Vakarinis fasadas“ projektavo šį pastatą, pernai gegužę žadėjo, kad pastatas neužstos katedros vaizdo iš visų pusių.
D. Jakubausko teigimu, vyskupijos pastoracinio centro pastato aukštis būsiąs apie 12 metrų.
„Panašaus aukščio namai šioje vietoje stovėjo prieš karą. Kadangi vokiečiai juos subombardavo, tai dabar finansuoja šitą statybą, – apie finansavimo šaltinius sakė architektas D. Jakubauskas. – Nesuprantame visuomenės, kuri priešinasi. Lietuva ir visuomenė įsiaudrinusi ir pati nesuvokia, ką daro. O gyvenimas eina į priekį. Visas pasaulis statosi.“
Vyskupija nenusileis Savivaldybei
D. Jakubausko teigimu, visuomenė neturėtų vertinti viso pastato matydama tik jo karkasą statybos metu.
Fasadas, pasak architekto, bus iš balto akmens plokštės, bus įstriži stiklai.
„Visuomenę patikinu, kad pastatas bus neprastas. Negalime statyti tokio pastato po žeme. Tai būtų pasityčiojimas iš vyskupo.
Šalia yra Savivaldybės pastatas su bokšteliu – civilinė valdžia. Vis tik dvasinė valdžia turi turėti ne menkesnį namą. Tai yra reprezentacinis vyskupo rezidencijos statinys„, – sakė architektas D. Jakubauskas.
Tūris kelia didelių abejonių
Šiaulietis architektas Vytenis Rudokas, 1998-ųjų metų Prisikėlimo aikštės detaliojo plano, kuriame numatyti statiniai aikštėje šalia katedros, bendraautorius abejoja tokiu „tūriu“.
„Kai pastatyti du aukštai ir dar bus statomas trečias, jau dabar akivaizdu, kad pastato tūris neteisingas ne architektūriškai, o urbanistiškai“, – mano architektas V. Rudokas.
„Aš čia pragiedrulių nematau, bet palaukime, kol pastatas bus baigtas“, – siūlė V. Rudokas.
Padaryta klaida
Šiaulietis architektas Algimantas Černiauskas, taip pat Prisikėlimo aikštės detaliojo plano bendraautorius, pripažino abejojąs dėl pastato.
„Didžiausia klaida, kad buvo leista pačiame miesto centre statyti objektą be idėjos konkurso. Savivaldybė, vyskupija nesugebėjo, o gal taip sutarė, kad nebūtų konkurso. Konkursas būtų davęs geriausią objekto kokybę“, – mano A. Černiauskas.
Jo teigimu, tokiam objektui tokioje svarbioje Šiaulių vietoje galėjo būti surengtas net ir tarptautinis idėjos konkursas.
„Dėl to, kad nevyksta idėjų konkursai, degraduoja architektūrinė kokybė“, – mano A. Černiauskas.
Architekto įsitikinimu, objektai miesto centre turi būti labai plačiai pristatyti ir apie juos viešai diskutuojama, aptarinėjama prieš juos statant, projektuojant.
„Nes tai ne privati, o vieša miesto erdvė“, – sakė specialistas.
Užstatyti norėta ir anksčiau
A. Černiauskas dar 1997 metais rinko vietą vyskupijos kurijos statybai, parengė detalųjį planą. Pasak A. Černiausko, tada buvo svarstomos 25 vietos, tačiau ši, kur pastoracinis centras dabar ir statomas, labiausiai tikusi ir istoriniame, ir urbanistiniame kontekste.
„Statant pastoracinį centrą būtent šioje vietoje, atstatyta istorinė tiesa: ši vieta buvo užstatyta dviaukščiais ir triaukščiais pastatais“, – priminė A. Černiauskas. Pastatai sugriauti per karą.
Ten, kur apie 1970-uosius prie katedros pastatyti blokiniai penkiaaukščiai, A. Černiausko teigimu, norėta statyti devynaaukščius.
„Tais laikais sąmoningai buvo ieškoma taškų, kurie pridengtų katedrą“, – mena A. Černiauskas.
Jam apie 1986 metus taip pat teko įrodinėti, kad didžiulis šešiolikos aukštų „Inturist“ viešbutis nebūtų statomas prie buvusios Šiaulių autobusų stoties.
„Planuota, kad „Inturist“ viešbutis butų užstojęs katedrą atvažiuojant į miestą nuo Bubių pusės“, – prisiminė A. Černiauskas, tada dirbęs architektų sąjungos pirmininku.
Rita ŽADEIKYTĖ
