Anksti nustačius sveikatos sutrikimą, jį daug lengviau ir paprasčiau išgydyti.
Ilgėjant vyrų gyvenimo trukmei, kiekvienas keturiasdešimtmetis drąsiai gali tikėtis gyventi dar 35 ir daugiau metų. Tačiau jei jie niekuo nesiskundžia, dar nereiškia, kad yra visiškai sveiki. Tikrą sveikatos būklę, remdamiesi tyrimų rezultatais, gali įvertinti tik medikai.
Žinoma, jaunam žmogui pakaktų bent kartą per metus atlikti kraujo, šlapimo, kraujospūdžio tyrimus. Kuo žmogus vyresnis, tuo didesnė tikimybė, kad sušlubuos jo sveikata. Jai ypač kenkia blogi įpročiai: rūkymas, alkoholio vartojimas, netaisyklinga mityba, nepakankamas fizinis aktyvumas ir kt.
Dėl to gali sutrikti širdies veikla, padidėja rizika susirgti prostatos vėžiu, cukriniu diabetu, ima varginti seksualinės problemos. Be to, yra daug rimtų sveikatos sutrikimų, kurių simptomų žmonės ilgai nepastebi ir nejaučia, todėl ligos lieka nenustatytos net kelerius metus. Laiku atliekami profilaktiniai tyrimai gali padėti išvengti daugelio ligų ar net išgelbėti gyvybę.
Sveikatos būklę rodo kraujo tyrimai
Pasak bendrosios praktikos gydytojos Kristinos Morkūnienės, profilaktinius tyrimus reikėtų pradėti nuo bendro kraujo tyrimo, nes net ir nedidelis kraujo rodiklių nukrypimas nuo normos gali daryti įtaką sveikatai. Šis tyrimas taip pat informuoja apie bendrą sveikatos būklę, t. y. leidžia nustatyti uždegimus, alergiją, kraujo sistemos ligas ir ankstyviausius kitų ligų požymius. Tyrimo metu išmatuojamas trombocitų, raudonųjų (eritrocitų) ir baltųjų (leukocitų) kraujo kūnelių skaičius, jų įvairovė, procentinis pasiskirstymas, koncentracija ir kokybė. Jei organizme yra maža trombocitų (šie kraujo kūneliai dalyvauja krešant kraujui) koncentracija, padidėja nukraujavimo rizika, o didelė jų koncentracija gali sukelti trombozę. Kraujyje sumažėjus eritrocitų kiekiui, prasideda mažakraujystė. Nuolat padidėjęs leukocitų kiekis gali būti ūminės ar lėtinės infekcijos požymis, o sumažėjęs – mažo arterinio spaudimo, nuovargio, badavimo ir kai kurių infekcinių ligų pasekmė. Prieš atliekant bendrą kraujo tyrimą gydytoja rekomenduoja tris valandas nieko nevalgyti, gerti tik vandenį. Taip pat bent dvi dienas reikėtų nevartoti alkoholio, valandą iki tyrimo nerūkyti.
Bėgte nuo infarkto
Tiriant kraujo riebalus (trigliceridus, cholesterolį) gaunama informacija apie širdies ir kraujagyslių sistemą. Per keturiasdešimt perkopusiam žmogui, ypač jei ligų riziką padidina aukštas kraujo spaudimas, nuolatiniai stresai, antsvoris, fizinis neaktyvumas, rūkymas, kardiologas
doc. Pranas Šerpytis rekomenduoja atlikti ne tik bendrą cholesterolio tyrimą, bet ir detalesnį – lipidogramą.
Jis parodo gerojo ir blogojo cholesterolio bei trigliceridų – riebiųjų rūgščių – kiekį ir leidžia nustatyti cholesterolio, kuris kaupiasi ant kraujagyslių sienelių plokštelių pavidalu, lygį kraujyje. Plokštelėms trūkus, susidaro trombai, kurie užkemša kraujagyslę, o tai gali būti infarkto ir insulto priežastis. Jei įtariama širdies liga arba tiesiog norima pasitikrinti profilaktiškai, daroma elektrokardiograma (EKG), leidžianti pamatyti labai įvairius sutrikimus: per greitą ar per lėtą širdies ritmą, aritmiją. Šis tyrimas greitas, paprastas ir nesukelia skausmo. Jo metu širdies elektriniai impulsai registruojami ant popieriaus juostelės. Žmogui esant visiškos ramybės būsenoje EKG gali būti ir normali, tad dažnai tikslinga atlikti vadinamąjį krūvio mėginį. Tai arba važiavimas medicininiu dviračiu, arba ėjimas specialiu judančiu takeliu.
Ar negresia diabetas?
Gliukozės kiekis kraujyje leidžia nustatyti II tipo cukrinį diabetą – klastingą ligą, kurios akivaizdžius požymius ligonis pastebi, kai liga būna jau gerokai įsisenėjusi. Todėl gliukozės koncentraciją kraujyje svarbu nustatyti kuo anksčiau. Gliukozės norma kraujyje yra 3,33–5,55 mmol/l.
Jei žmogus sveikas, pirmą kartą šį tyrimą reikėtų atlikti sulaukus 35–40 metų, vėliau – kartą per trejus metus, o jei žmogus nutukęs – kasmet. Dažniau patariama tirtis rizikos grupės žmonėms ir tiems, kurių šeimose yra sergančiųjų cukriniu diabetu.
Sveika prostata
Prostatos ligos diagnozuojamos atliekant įvairius tyrimus. Vienas iš jų – prostatos apčiuopa, kurios metu galima įvertinti jos skausmingumą, vientisumą, sukietėjimus ir apytikslius jų matmenis. Šlapimo tyrimas padeda pastebėti ir akimi nematomus kraujavimo požymius, pūlingas išskyras. Sutrikimai diagnozuojami ir optiniu aparatu apžiūrint šlaplę, prostatą, mikroskopu tiriant prostatos sekreto tepinėlį, ultragarsu. Anksti prostatos vėžį galima nustatyti atliekant prostatos specifinio antigeno (PSA) testą, kuris yra skirtas visiems vidutinio amžiaus vyrams. „PSA testas – vienintelis būdas anksti diagnozuoti priešinės liaukos vėžį. Valstybės finansuojama prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa leidžia nemokamai atlikti šį testą visiems vyrams nuo 50 iki 75 metų kartą per metus. Taip pat turi būti tiriami ir sulaukę 45 metų amžiaus vyrai, kurie priklauso rizikos grupei (jei kas nors šeimoje jau sirgo prostatos vėžiu)“, – sakė urologas prof. Feliksas Jankevičius. Jei liga nepasireiškė vyresniems nei 75 metų vyrams, pasak urologo, galima pagrįstai tikėtis, kad ji nepasireikš ir vėliau.
Intymios problemos gali būti sprendžiamos
„Visi veiksniai, kurie neigiamai veikia širdį ir kraujagysles, taip pat didina erekcijos sutrikimo riziką, – tvirtino seksualinės medicinos gydytojas Robertas Adomaitis. – Erekcijos sutrikimai pasireiškia anksčiau nei širdies kraujagyslių ligos, nes erekciją užtikrinančios kraujagyslės yra gerokai siauresnės negu širdies kraujagyslės, todėl jos užsikemša anksčiau. Atlikta nemažai tyrimų ir neabejojama: jei vyras patiria infarktą, kurį laiką jis turėjo ir erekcijos problemų.“
Deja, pasak mediko, ieškoti intymių problemų sprendimo vyrai dažniausiai eina pas turinčius panašią patirtį draugus, o kreiptis reikėtų į gydytoją urologą ar seksualinės medicinos specialistą. Taigi, jei 2–3 kartus, esant palankioms sąlygoms, nepasiekiama pakankamai tvirta erekcija, reikėtų nedelsti ir ieškoti specializuotos pagalbos. Gyd. R.Adomaitis skatina vyrus nebijoti: diagnostika vyksta pašnekesio forma. Gydytojas įvertina, ar nėra lytinių liaukų sutrikimų, testosterono nepakankamumo, skydliaukės problemų. Tai nors ir nedažnai, bet taip pat gali lemti erekcijos sutrikimus.
