Apie tai, kad keičiasi vyriškumo ir moteriškumo samprata visuomenėje kalbama daug, bet itin jautriai reaguojama į klausimus, susijusius su vaikų ugdymu lytiškumo ir tolerancijos temomis.
Naujienų portalas Balsas.lt neseniai rašė apie viešumoje pasirodžiusią informaciją, kad labai panašų į skandalingąjį „Gender Loops“ projektą Lietuvos darželiams planuoja siūlyti Moterų informacijos centras, bet keli Seimo nariai, sužinoję, kad trimečiams ruošiamasi pasakoti apie tai, jog lytis yra kiekvieno žmogaus apsisprendimo reikalas, o ne prigimtis, pakėlė triukšmą. Visuomenė taip pat neliko šiai žiniai abejinga ir užvirė diskusijos.
Projekto vykdytojų teigimu, Seimo nariai negalėjo susipažinti su leidinio medžiaga, nes ji... slapta, tad panašu, kad kalbama apie labai didelį dramblį, kurį kiekvienas bando įsivaizduoja savaip.
Vakarų kultūros vyriškumo krizė
Profesorius psichoterapeutas Gintautas Vaitoška teigė matęs dvi knygeles: pasakojimų vaikams leidinį ir metodinius nurodymus. Apie tai, kas sukėlė didžiausią nerimą, psichologas sakė: „Problema ta, kad programos metu būtų vykdomas lytinės tapatybės silpninimas, lytinės tapatybės sutrikimas yra rimta psichologinė problema, kuria net galima laikyti liga, o susidaro toks įspūdis, kad siūloma ugdymo metodika ir orientuojasi ne į šios tapatybės stiprinimą, o į silpninimą.“
Pašnekovas pabrėžė, kad toks žingsnis, atsižvelgiant į šių dienų visuomenės raidos tendencijas, yra neatsargus: „Turint omenyje, kad šių dienų Vakarų kultūroje stebima vyriškumo krizė. Vyrai tampa neatsakingi, net esama tokių terminų „vyrai-vaikai“, „emocingi berniukai“, kuomet vyras įpranta išsiverkti ant moters peties. Tuomet moterys nelabai žino, ką su tokiais vyrais daryti, o 20-mečiai ir vyresni vis dar jaučiasi „nesuaugę“. Vyriškos tapatybės silpninimas blogina lyčių tarpusavio santykius.“
Kai vyriškas tampa per vyriškas
Anot pašnekovo, kitas kraštutinumas yra tuomet, kai vyriškumas imamas suvokti kaip „mačo“: „Kartais, kai kalbama apie berniukiško berniuko ir vyriško vyro įvaizdį, lazda šiek tiek perlenkiama ir jis pavaizduojamas kaip išnaudojantis, tironiškas, pasipūtęs ir panašiai. Tarp tokio įvaizdžio ir vyriškumo lygybės ženklo tikrai negalima dėti. Toks supratimas jau yra užribyje, privalu ugdyti brandžią vyrišką asmenybę“, – kalbėjo G. Vaitoška.
„Toje programoje akivaizdus bandymas iš berniukų padaryti mergaites. Tai neužaugina brandaus berniuko, veikiau jį skatina būti nebrandų, neatsakingą, infantilų ir pan.“, – kalbėjo specialistas.
Apie tai, kad vaikai, kurie vaikystėje susiduria su tapatybės krize, vėliau turi asmenybės identifikacijos problemų ir dažniau praktikuoja homoseksualius santykius, pašnekovas sakė: „Tyrimai rodo, kad du trečdaliai vaikų, turėjusių lytinės tapatybės sutrikimų, suaugę buvo homoseksualios orientacijos. Svarbu pabrėžti, kad tokį sutrikimą vaikui diagnozavus vaikystėje galima jam padėti.“
Moteriški berniukai ir vyriškos mergaitės
Specialisto teigimu, minėtoje programoje matomas tam tikras androgeniškumo idealas „Akcentuojama, kad mergaitė turi labai daug vyriškų bruožų, o berniukas – moteriškų savybių. Toks androgeniškas idealas susijęs su seksualinės orientacijos klausimais.“
Apie tai, kaip būtų galima vertinti programoje dėstomus teiginius, kad lytis nėra prigimtinis dalykas, o asmenybės formavimosi metu vaikas pats susitapatina su viena iš lyčių, pašnekovas sakė: „Tai nemoksliški teiginiai, nes yra atlikta daugybė neurobiologinių tyrimų, kurie įrodo, kad dar kūdikiui būnant motinos įsčiose, testosteronas labai smarkiai veikia nervų sistemą ir smegenų formavimąsi (laukiantis berniuko), o jai testosterono kiekis mažesnis, tuomet lemiamą įtaką turi estrogenai – moteriški hormonai. Jau pirmomis gyvybės atsiradimo dienomis berniukai ir mergaitės labai smarkiai skiriasi.“
Specialistas pateikė pavyzdį apie kūdikių jautrumą prisilietimui: tyrimai rodo, kad mergaičių jautrumas prisilietimui yra keletą kartų didesnis nei berniukų. „Mergaitės daugiau žiūri į veidus ir jų gebėjimas pažinti veidus per pirmuosius gyvenimo mėnesius yra keturis kartus didesnis nei berniukų. Juk tokie biologiniai skirtumai niekaip nėra paveikiami ugdymo ar auklėjimo. Daugybė įvairių tyrimų, atliekamų pirmosiomis naujagimių gyvenimo dienomis rodo, kad vyrai ir moterys lygiaverčiai, bet skirtingi.“
Vyrai bijo vesti
Apie kokias pasekmes galėtume kalbėti, jei minėta programa imtų veikti tokia, koks buvo pirminis jos variantas ir kokie visuomeninio gyvenimo rodikliai išsikreiptų tuo atveju, jei vis tik būtų įdiegtas minėtas auklėjimo modelis? „Problema egzistuoja jau šiandien. Vyrai bijo vesti, nedrįsta, neturi ryžto... Dingsta pasitikėjimo savimi, atsakomybės jausmas ir šis reiškinys plis. Vyrai turi tapti atsakingesni ir stipresni kaip asmenybės. Stiprus vyras nebūtinai yra „mačo“ – jis gali būti ir meniškas, ir jautrus. Apibendrinant reikėtų pastebėti, kad lytinės tapatybės silpninimas tiek vyrui, tiek moteriai yra ir tam tikras asmenybės silpninimas.“
Specialisto teigimu, neatsakingų vyrų karta bus nepasiruošusi daugeliui svarbių gyvenimo aspektų: „Tokie vyrai bus nepasiruošę rūpintis kitu žmogumi, o tai kels problemų gyvenant šeimoje.“
Sociologai ir kitų sričių specialistai dažnai „vyriškam vyru“ priskiriamą galią ir pranašumą linkę aiškinti tuo, kad tai posovietinės santvarkos palikimas. Apie tai, kaip šių dienų visuomenė išgyvena kartų sandūrą, pašnekovas sakė: „Kai kurių dalykų reikėtų pasimokyti iš Vakarų patirties, nes vadinamojo „mačizmo“ susilpninimas yra visai neblogas dalykas, bet jei iš „mačo“ tipo vyro padaromas emocingas berniukas ar „vyras-vaikas“ tai problemos nėra išsprendžiamos, o tiesiog daugėja vyrų, kurių neatsakingumas reiškiamas kitomis formomis – domimasi tik savais interesais, savo emocine būsena, laime ar ramybe.“
„Brandaus vyriškumo ugdymas veikiausia yra svarbus kiekvienai moteriai: kiekviena mama, žvelgdama į savo sūnų, nori matyti vyrą, o žmona – turėti vyrišką sutuoktinį“, – kalbėjo G. Vaištoška.
Idėja graži, bet ar tinka Lietuvos realijoms?
Nacionalinės tėvų ir vaikų asociacijos atstovė Vilma Kuliavienė teigė, kad buvo pakviesta į projekto darbo grupę. Komentuodama savo įspūdžius moteris, kalbėjo: „Pagrindinė idėja – graži, sakoma, kad reikia griauti stereotipus ir pan., bet pateikiami pavyzdžiai gana kontroversiški ir kažin, ar dėl to visuomenėje egzistuoja reali problema. Juk jei gatvėje matau žmogų, einantį su sijonu, natūraliai spėju, kad tai moteris ir šiame stereotipe nematau nieko blogo“, – kalbėjo pašnekovė.
Pašnekovė užsiminė apie tai, kad iš projekto iniciatorių yra išgirdusi, jog šią programą pradėti įgyvendinti būtina, nes Lietuvoje tokia ugdymo metodika neturi analogų, o ir reikalavimai projekto finansavimui gana griežti dėl šios metodikos turinio.
Ugdymas, įnešantis sumaišties
Kalbėdama apie projekto svarstymo metu kilusias problemas, V. Kuliavienė sakė: „Yra tokia diagnozė kaip lytinio tapatumo sutrikimas, nuo kurio kenčia vaikai. Tas sutrikimas pasireiškia noru būti kitos lyties. Tarkime, jei šeimoje gimė mergaitė ir vyresnis jos brolis ima sakyti, kad nori būti mergaite, tai galima spręsti, kad vaikas pavydi naujagimei. Tačiau jei vaikas išreiškia stiprų norą rengtis kaip mergaitė, prisiimti kitus vaidmenis, jaučiamas nerimas, tuomet reikėtų į tai atkreipti dėmesį.“
Minėtos metodikos šalininkai teigia, kad lytis apriboja vaiko saviraiškos laisvę, žaidimų galimybes ir pan. „Akcentuojama, kad jei vaikas nori prisiimti tuos mergaitiškus vaidmenis, tai reikia norą stiprinti. Kita vertus, apie du trečdaliai tokių vaikų, jau būdami suaugę, jaučia potraukį tos pačios lyties asmenims. Vaikystėje, stiprinat lyties tapatumą, pokyčių sulaukiama greičiau nei dirbat su žmogumi vėlesniame amžiuje. Pavojus yra tas, kad jei bus vaikų, kurių lytinė tapatybė bus dar labiau susilpninta, vaikai bus dar labiau susargdinti. Galbūt už to slypi homoseksualių asmenų diskriminacijos klausimas. Toks mokymas vaikui veikiausiai įneštų tik sumaištį, nes lyties tapatumas formuojasi iki dvejų metų per santykį su tėvu ir motina, o nuo 2–3 metų vaikas tarsi patikrina savo pasirinkimą“, – kalbėjo moteris.
