Pasirašyti sutartį atsisakė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas. Anot jo, pasirašius dokumentą grėsmių mokytojams kils daugiau negu bus iš to naudos.
„Švietimo ir mokslo ministrė manipuliuoja viešąja nuomone teigdama, jog šakos kolektyvine sutartimi įvykdomas pagrindinis mokytojų reikalavimas – etatinio darbo apmokėjimo įvedimas. Tačiau visiškai nėra aišku, koks tas naujasis modelis bus, dabar jį visi įsivaizduoja taip, kaip nori“, – pasirašymo išvakarėse teigė A. Navickas.
Tuo metu Švietimo ir mokslo ministerija tvirtina, kad ne vienerius metus derinta sutartis numato per kelis etapus įvesti etatinį apmokėjimą. Jis turėtų būti pradedamas įvesti nuo 2018 metų rugsėjo, tam kitų metų biudžeto projekte numatyta 20 mln. eurų. Švietimo ir mokslo ministerija skelbė, kad iš viso etatiniam mokytojų darbo užmokesčiui įvesti valstybė 2018–2019 metais papildomai skirs 93 mln. eurų.
„Iki 2020 metų mokytojų atlyginimas sieks tūkstantį eurų“, – pasibaigus deryboms dėl kolektyvinės sutarties teigė ministerija.
Vyriausybėje spalio pabaigoje svarstant kolektyvinę sutartį švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė sakė, kad profsąjungos atsisakė reikalavimo mažinti mokinių skaičių klasėse. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija ne kartą atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje yra santykinai mažas vidutinis mokinių skaičius klasėse.
Dokumente taip pat numatytas sutarimas skatinti mokyklų tinklo optimizavimą, apibrėžta, kad mokytojams siūlomos persikvalifikavimo galimybės, kalbama apie kompensacines išmokas iš mokyklos pasitraukiantiems pedagogams.
