Vyriausybė pasistengė apkartinti mokytojų, streikais kovojusių dėl didesnių atlyginimų, džiaugsmą – užmokestis jiems bus padidintas Nacionalinio stadiono sąskaita.
Ketvirtadienį nutarta 200 mln. Lt iš Privatizavimo fondo skirti algoms, o ne stadiono, kuriame 2009-aisiais turėjo koncertuoti Lietuvos dainų šventės dalyviai, vykti sporto varžybos, statyboms.
Kaip pranešė premjero atstovė spaudai Nemira Pumprickaitė, Vyriausybė panaikino savo 2007 m. liepos 4 d. nutarimą, kuriuo buvo pavesta Vilniaus miesto savivaldybei baigti statyti Nacionalinį stadioną.
Toks sprendimas priimtas, nes lėšas stadionui buvo numatyta skirti iš Privatizavimo fondo, o dabar šio fondo lėšas persigalvota panaudoti mokytojų algoms didinti.
Opozicijos parlamentarai stebisi ir piktinasi tokiu sprendimu.
Konservatorius Jurgis Razma teigė, jog priimtas sprendimas supriešins sporto mylėtojus ir mokytojus. Pasak jo, atrodo, jog taip nuspręsta siekiant nubausti streikavusius ir taip algas išsireikalavusius pedagogus.
Pasak jo, toks sprendimas prastai paveiks ir ateinančių metų biudžetą. „Problema sprendžiama gaisrų gesinimo principu...“, - apgailestavo parlamentaras.
Paklaustas, ar teisiškai įmanoma iš Privatizavimo fondo mokėti atlyginimus, konservatorius suabejojo, tačiau atsisakė komentuoti daugiau. „Klauskite teisininkų. Tačiau man asmeniškai keista“, – sakė J. Razma.
Tuo tarpu liberalcentristas Kęstutis Glaveckas tvirtino, jog teisiškai įmanoma viskas, kas yra Vyriausybės žinioje. Tačiau jis abejojo ekonominiu tokio sprendimo prasmingumu. „Jei įrašai prioritetus, kad reikia statyti Nacionalinį stadioną, suplanuoji visus darbus ir paskui neskiri tų pinigų, tai mažina darbų efektyvumą“, – stebėjosi parlamentaras.
Jo nuomone, toks sprendimas – nepakankamai protingo praėjusių metų biudžeto sudarymo pasekmė. Pasak K. Glavecko, pinigus buvo galima paimti ir iš kitų sektorių, ir pasiskolinti, skolą grąžinant iš kitų metų biudžeto pertekliaus ar apkarpytų administravimo išlaidų – pinigus galima „nukirpti“ sustabdant pradėtas ar planuojamas administracinių pastatų statybas.
K. Glavecko manymu, toks sprendimas yra politinis, kuriuo, pirmiausia, siekiama supriešinti žmones. „Čia principas: „Jei neleisit mūsų į smėlio dėžę, atimsime iš jūsų žaislus“, – apgailestavo liberalcentristas.
Be to, našta užkraunama ir kitai vyriausybei, kurią tikriausiai formuos kita dauguma. „Nėra pas mus politinio tęstinumo“, – sakė K. Glaveckas.
Tuo tarpu socialdemokratas Julius Sabatauskas, vertindamas pinigų skyrimą iš Privatizavimo fondo, priminė indėlių grąžinimo istoriją, kuomet pinigai buvo skirti iš to pačio fondo, pardavus „Mažeikių naftą“.
Pasak jo, tiesioginio draudimo nėra. Tačiau tai nėra ir rekomenduojama praktika – tam tikras rezervas turi būti.
„Nepamirškim, kad tai buvo iš esmės politinė akcija. Aš neturiu omenyje konkrečiai mokytojų, bet streikų iniciatoriai puikiai žinojo, jog biudžete lėšų nėra. Jie tikėjosi, jog nieko nebus, ir įtampą bus galima didinti iki pat rinkimų“, – kalbėjo J. Sabatauskas.
Pasak jo, stadionas – atskiras klausimas. Jo projektas yra neaiškus ir neskaidrus. Nėra aiškios sąmatos, įtartini susitarimai dėl projekto valdymo. Todėl galima net įtarti, jog numatyta pinigų plovykla.
„Sąmata turi būti juodu ant balto. Kol to nebus – lėšų nebus skirta. Čia ne čiuožykla, kad judėtum vieną kartą pasispirdamas viena koja, kitą kartą kita koja...“, – teigė J. Sabatauskas.
