„Siekiama padėti spręsti kai kurias praktines problemas, palengvinant pirkimų vykdymą perkančiosioms organizacijoms ir perkantiesiems subjektams, skatinanti aktyvesnį tiekėjų dalyvavimą pirkimuose, stiprinti vidaus kontrolės sistemas perkančiosiose organizacijose, užtikrinti tinkamą viešųjų pirkimų politikos įgyvendinimą“, – nurodė ministerija.
Siūloma sudaryti galimybes supaprastintuose pirkimuose vykdant skelbiamas derybas neprašyti tiekėjų teikti paraiškas, o iškart pateikti pirminius pasiūlymus, taip pat įpareigoti perkančiąsias organizacijas paskirti asmenis, atsakingus už sutarties vykdymą.
Siūloma išplėsti pirkimų komisijos įgaliojimus ir leisti jai veikti nuo pirkimo inicijavimo iki sutarties įvykdymo, atsisakyti tiesioginio reikalavimo skaidyti pirkimo objektą į dalis, tačiau to nedarant, nurodyti priežastis. Be to, siūloma nustatyti galimybę pačioms perkančiosioms organizacijoms nuspręsti, ar pirkimo metu prašyti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo.
Atkreipiamas dėmesys, kad pabrangus statybinėms medžiagoms, energijos ištekliams ir kitiems resursams, vis dažniau prisireikia keisti pirkimo sutartis ir jose nurodytas kainas, todėl siūloma palengvinti sutarties keitimo sąlygas numatant, kad atskiras pakeitimas negali viršyti 50 proc. pradinės pirkimo sutarties vertės, atsisakant apribojimo dėl bendros atskirų pakeitimų vertės, kuri negali viršyti 100 proc. pradinės sutarties vertės.
Siūloma numatyti, kad jei viešajame pirkime buvo sudarytas draudžiamas susitarimas tarp konkurentų, preziumuojama, kad pažeidimas sukėlė žalą, kurios dydis 10 proc. nuo sudarytoje pirkimo sutartyje nurodytų prekių, paslaugų, darbų, dėl kurių sudarytas toks susitarimas, vertės.
Taip pat tikslinamos Koncesijų įstatymo nuostatos dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo ar koncesijos: suteikiama teisė institucijai, įvertinus informaciją apie pažeidimą, spręsti, ar tiekėją šalinti iš koncesijos suteikimo, ar ne.
Anot ministerijos, šiuo metu pirkimai orientuoti į procedūras, o ne į rezultatą: nesigilinama, kas perkama, kopijuojamos ankstesnių pirkimų sąlygos, dėl to už išleistus pinigus nesukuriama geriausia vertė visuomenei, nusivilia tiekėjai.
Tuo metu verslas neišnaudoja visų galimybių siūlyti savo prekes ir paslaugas, nes pirkimų procedūros yra sudėtingas ir ilgas procesas, nuo kurio atgraso nelanksčios sąlygos, reikalingų dokumentų gausa.
Manoma, kad šias ydas turėtų pašalinti Viešųjų pirkimų, Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo, Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų bei Koncesijų įstatymų nuostatos.
Ministerijos duomenimis, viešiesiems pirkimams Lietuvoje per metus išleidžiama apie 5,5 mlrd. eurų.
