Pasak aplinkos ministro Simono Gentvilo, parengti Žemės įstatymo ir jį lydinčiųjų 17 teisės aktų pakeitimai. Juos Seimo bus prašoma svarstyti skubos tvarka.
„Pernai nusprendėm, kad žemės valdymą perduodame savivaldai ir tuo metu, kai rengėme paketą, atėjo daug siūlymų iš įvairiausių institucijų dėl susikaupusios problematikos su valstybine žeme, valdymo servitutais, efektyvumu ir taip toliau. Tuomet nusprendėme viską perkelti į antrą etapą“, – posėdyje sakė ministras.
„Norėtume išeiti į Seimą ir prašyti skubos tvarka pavasario sesijoje priimti sprendimus, kurie leistų savivaldybėms operatyviai įgyvendinti funkcijas nuo sausio 1 dienos. Šių metų pabaigoje ateisime su Vyriausybės nutarimu, kuris iš esmės visoms 60 savivaldybių atiduos valstybinę žemę patikėjimo teise“, – teigė jis.
Siūloma, kad servitutus sandoriais galėtų nustatyti savivaldybės – valstybinės žemės miestuose ir miesteliuose valdytojos – ir Valstybinių miškų urėdija, valdanti valstybinius miškus.
Nacionalinei žemės tarnybai būtų suteikiama teisė nustatyti servitutus administraciniu aktu ir kitų subjektų patikėjimo teise valdomiems žemės sklypams. Pavyzdžiui, kelio servitutą, servitutą – teisę tiesti centralizuotus bendrojo naudojimo inžinerinės infrastruktūros tinklus.
Numatoma, kad savivaldybės išduos sutikimus dėl valdomos žemės ir derinant teritorijų planavimo dokumentus pritars projekto sprendiniams vienu suderinimu.
Efektyviam valstybinės žemės valdymui planuojama steigti Žemės informacinę sistemą, per kurią būtų teikiami sutikimai, susitarimai ir sutartys, susijusios su valstybinės žemės valdymu ir naudojimu.
Pareigūnams, atliekantiems žemės naudojimo valstybinę priežiūrą, ketinama leisti duoti privalomuosius nurodymus dėl pažeidimų pašalinimo bei patekti į tikrinamas teritorijas ir atlikti neplaninius žemės naudojimo patikrinimus.
Tam, kad valstybinė žemė būtų naudojama efektyviau, siūloma suteikti teisę išsinuomoti valstybinės žemės sklypus statiniams, kurių paskirtis neatitinka pagrindinės žemės sklypo naudojimo paskirties ir būdo, eksploatuoti. Tačiau taip pat nustatomas terminas, per kurį statinių savininkas turėtų pakeisti sklypo paskirtį.
Žemės sklypai nebus formuojami ir valstybinės žemės nuomos sutartys nesudaromos prie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių, kurie turi būti griaunami. Taip pat prie įregistruotų apleistų statinių, išskyrus atvejus, kai siekiant naudoti apleistą statinį pagal paskirtį reikalinga atlikti tik remontą.
Siekiant sumažinti apleistų statinių skaičių, suteikiama teisė išsinuomoti jau suformuotus sklypus prie apleistų statinių, nustatant terminą jiems sutvarkyti.
Numatoma, kad atlyginimo už galimybę statyti išnuomotoje valstybinėje žemėje nereikėtų mokėti atnaujinant pastatus, įgyvendinant viešosios infrastruktūros, atsinaujinančių išteklių energetikos projektus ir projektus, susijusius su viešojo intereso tenkinimu.
Savivaldybėse, kuriose nebaigtos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, numatoma suteikti galimybę nuosavybės teisėms atkurti skirti ne tik sklypus individualiai statybai, bet ir kitai ūkinei-komercinei veiklai.
