„(...) tais atvejais, kai Baltarusijos Respublikos piliečiai per sieną vyksta turėdami Šengeno vizą, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai turi papildomai įvertinti rizikas ir prireikus atlikti išsamesnį patikrinimą“, – rašoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte.
Įstatymo projektu taip pat siūloma patikslinti, kad ribojamoji priemonė būtų taikoma juridiniams asmenims, kurių naudos gavėjai yra Rusijos piliečiai, neatsižvelgiant į tai, ar jie turi leidimą laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje.
Taip pat siekiama riboti juridinių asmenų teisę įsigyti nekilnojamąjį turtą įvertinus, ar Rusijos pilietis yra konkretaus juridinio asmens naudos gavėjas pagal Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą.
Teigiama, kad įgyvendinti ribojamąsias priemones palengvins Juridinių asmenų dalyvių informacinė sistema, kurioje kaupiami duomenys apie juridinių asmenų naudos gavėjus.
Ribojamosios priemonės Rusijos piliečiams pratęstos iki 2025 metų gegužės 2 dienos.
Praeitų metų pavasarį Seimas įtvirtino nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą įstatymo projektu metams sugriežtinta leidimų nuolat ar laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo tvarką, uždraustas Rusijos piliečių judėjimas per Europos Sąjungos (ES) išorės sieną. Taip pat apribota Rusijos piliečių teisė įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje.
Visgi, prezidentas vetavo šį įstatymą. Šalies vadovas nurodė, kad parlamentui reiktų laikytis vieningos pozicijos ir suvienodinti taikomus ribojimus tiek rusams, tiek baltarusiams. Tačiau Seimas atmetė G. Nausėdos veto.
