Kaip pranešė Teisingumo ministerija, sutartis pasirašyta 1992 metais, ji ratifikuota Aukščiausiosios Tarybos nutarimu.
Sutartimi siekta užtikrinti vienodą abiejų šalių piliečių ir jų teritorijose veikiančių juridinių asmenų asmeninių ir turtinių teisių apsaugą bei plėtoti teisinį bendradarbiavimą teisinės pagalbos srityje. Pasak teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos, pakitus geopolitinei situacijai – Rusijai pradėjus karinę agresiją prieš Ukrainą – vykdomi šiurkštūs tarptautinės teisės, įskaitant tarptautinę humanitarinę teisę, principų pažeidimai, todėl Lietuva turi aiškiai išreikšti politinę valią ir nutraukti bendradarbiavimą tarptautinių santykių srityje su šalimi agresore.
Ministerijos teigimu, jau daugiau nei dvejus metus teisinis bendradarbiavimas pagal šią sutartį „de facto nevyksta ir Lietuvos gauti teisinės pagalbos prašymai iš Rusijos nėra vykdomi“, išskyrus atvejus, kai tai išimtinai ir tiesiogiai susiję su Lietuvos piliečių interesais. Latvija ir Estija jau yra priėmusios politinius sprendimus dėl tokio paties pobūdžio tarptautinių sutarčių su Rusija nutraukimo. Kadangi sutarties su Rusija pratęsimas turėtų įvykti 2025 metų sausio 21 dieną, siekiama kuo skubiau nutraukti šią sutartį – iki automatinio jos galiojimo pratęsimo dar penkeriems metams.
Sutartį denonsuoti turėtų Seimas.
Tai – ne pirma sutartis, kurios nutraukimo pritarė Ministrų kabinetas. Praėjusią savaitę Vyriausybė pritarė siūlymui nutraukti Lietuvos susitarimus su Rusija ir Baltarusija dėl investicijų skatinimo ir apsaugos, taip pat – dėl prekybinių ir ekonominių santykių.