Trečiadienį ministrų kabinetas patvirtino išvadą konservatoriaus Kęstučio Masiulio parengtam įstatymui. Joje teigiama, kad nors tikslas skatinti grįžtamąją migraciją ir sudaryti sąlygas sugrįžusių asmenų integracijai yra geras, konservatoriaus siūlomos nuostatos gali būti neveiksmingos.
Įstatyme, pavyzdžiui, siūloma įtvirtinti, kad „valstybė sudaro palankias sąlygas asmenims, norintiems grįžti nuolat gyventi į Lietuvos Respubliką, ir užtikrina efektyvų valstybės lėšų, skirtų grįžimui ar jo skatinimui, panaudojimą“. Jame, be kita ko, siūloma numatyti, kad grįžtantieji turi teisę į valstybės finansinę ir kitokią paramą persikėlimui, įsikūrimui, socialinei integracijai, apsirūpinimo darbu problemoms spręsti, organizuojant profesinės kvalifikacijos, verslumo arba perkvalifikavimo kursus bei apsirūpinant būstu. Įstatymu siūloma įtvirtinti, kad į Lietuvą nuolat gyventi grįžę armenys ir jų šeimų nariai už valstybės biudžeto lėšas mokomi lietuvių kalbos.
„Įstatymo projekto nuostatų deklaratyvumas neužtikrintų jų efektyvumo ir veiksmingumo praktikoje“, – sakoma Vyriausybės išvadoje.
Joje teigiama, kad minėtas tikslas gali būti pasiektas įgyvendinant galiojančio teisinio reguliavimo nuostatas, skatinant viešojo, nevyriausybinio ir privataus sektorių bendradarbiavimą valstybės ir vietos savivaldos lygmeniu. Anot išvados, esant poreikiui papildomos grįžtamąją migraciją ir sugrįžusių asmenų integraciją skatinančios priemonės galėtų būti įtvirtinamos specialiuose teisė aktuose – ne įstatymuose.
Be to, Vyriausybė atkreipia dėmesį, kad siūlomas įstatymas kai kuriais atvejais būtų taikomas užsienio piliečiams, o užsieniečių teisinė padėtis (atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo Lietuvoje sąlygos bei tvarka, jų teisės ir pareigos, darbo, integracijos, leidimų gyventi ir kitos tvarkos) jau yra reguliuojama kitu įstatymu.
Pagal konservatoriaus projektą, atvykstantis asmuo nebūtinai turėtų būti Lietuvos pilietis, tai galėtų būti ir „su Lietuva istoriškai susijęs asmuo su savo šeimos nariais“. Su Lietuva istoriškai susijęs asmuo apibrėžiamas kaip „turintis istorinių ryšių su Lietuva, užsiimantis lituanistine veikla, nusipelnęs Lietuvai, atstovaujantis ar ginantis Lietuvos interesus asmuo su savo šeimos nariais“.
