„Labai svarbu, kad valstybė pirktų tvariai, tai šitie žaliųjų viešųjų pirkimų pakeitimai numato laipsnišką augimą iš perkančiųjų organizacijų nuo dabartinių 5 proc. trejų metų bėgyje iki 100 proc. (...) Tikslas yra pirkti ekologiškus produktus – tiek maiste, tiek prekėse, tiek paslaugose“, – posėdyje kalbėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Atnaujintoje Nacionalinėje žaliųjų viešųjų pirkimų įgyvendinimo programoje numatoma, kad pereinamuoju laikotarpiu (nuo liepos iki gruodžio pabaigos) tokie pirkimai sudarytų bent 30 proc. visų pirkimų vertės. Nuo kitų metų jų dalis augtų iki 60 proc., o nuo 2023 metų – 100 proc.
Numatyta ir išimčių, pavyzdžiui, pirkimams gynybos ir saugumo srityje, taip pat užsienyje skelbiamiems tarptautinių donorų lėšomis finansuojamiems bendradarbiavimo projektams.
Gegužę metinę ataskaitą pristačiusi Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) skelbė, kad žaliųjų, inovatyvių ir kitų vadinamųjų darniųjų viešųjų pirkimų srityje Lietuva nepasiekia užsibrėžtų tikslų.
Žalieji pirkimai pernai turėjo sudaryti bent pusę visų pirkimų, tačiau jie tesudarė 9,6 proc. pirkimų vertės ir 5,5 proc. jų skaičiaus.
