Pagrindinis Vyriausybės 2009 metų darbas buvo ypač gilios finansų ir ūkio krizės suvaldymas. Pirmiausia reikėjo imtis radikalių ir skausmingų priemonių viešiesiems finansams stabilizuoti - mažinti valdžios sektoriaus išlaidas ir didinti pajamas, teigiama praėjusių metų Vyriausybės veiklos ataskaitoje.
"Šį uždavinį mums pavyko įgyvendinti tik todėl, kad nuo pat pradžių sutarėme laikytis dviejų ypač svarbių nuostatų - solidarumo ir tarimosi. Valdančioji koalicija labai aiškiai suprato, kad priimti nepopuliarių sprendimų nebus įmanoma be didžiumos gyventojų palaikymo ir visuomenės susitelkimo solidariai pasidalyti sunkmečio naštą", - skelbia ataskaita, kuri ketvirtadienį bus pristatyta Seime.
Anot Vyriausybės veiklos ataskaitos, buvo laikomasi nuostatos, kad didesnę sunkmečio naštą turi prisiimti tie, kurie gauna didesnes pajamas, ir pirmiausia pavyzdį turi parodyti aukšto rango politikai.
Ministro Pirmininko ir ministrų reprezentacinės išlaidos sumažintos 57 procentais, atlyginimai Seimo ir Vyriausybės nariams sumažinti 36 procentais, nors 2009 metais Lietuvoje atlyginimai vidutiniškai sumažėjo 8,7 procento (valstybės sektoriuje - 10,4 procento).
Pasak ataskaitos, konsoliduojant viešuosius finansus, pirmiausia reikėjo mažinti viešojo sektoriaus išlaidas, kurios per 2006-2008 metus gerokai išaugo. Todėl Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas per 2009 metus buvo keičiamas du kartus. Šių pakeitimų bendras taupymo efektas sudarė apie 4 procentus BVP (apie 3,4 mlrd. litų).
"Siekiant gauti papildomų pajamų, buvo neišvengiama ir mokesčių sistemos pertvarka. Dėl mokesčių reformos per 2009 metus į nacionalinį biudžetą papildomai gauta apie 1,5 mlrd. litų pajamų.
2009 metais įgyvendintos ir 2010 metais vykdomos viešųjų finansų konsolidavimo priemonės sudaro apie 12 procentų BVP. Ryžtingi Vyriausybės veiksmai leido išsaugoti tarptautinių finansų rinkų pasitikėjimą, todėl mums pavyko palankesnėmis sąlygomis pritraukti finansinių išteklių", - skelbiama Premjero Andriaus Kubiliaus Vyriausybės ataskaitoje.
Anot ataskaitos, Vyriausybės pastangos užtikrinti finansinį stabilumą ir stabdyti ekonomikos nuosmukį buvo derinamos su siekiu skatinti ekonomikos atsigavimą įgyvendinant visą paketą priemonių, kurios palengvintų verslui galimybę skolintis, išlaikyti darbo vietas ir taip mažinti socialinę įtampą visuomenėje.
"Svarbiausi ekonomikos skatinimo veiksmai šioje srityje praėjusiais metais buvo verslo finansavimo galimybių išplėtimas, pasirengimas įgyvendinti pastatų energetinio efektyvumo didinimo (daugiabučių namų atnaujinimo) programą, spartesnis ES struktūrinės paramos panaudojimas, verslo aplinkos gerinimas bei eksporto ir investicijų skatinimas", - rašoma 130 puslapių apimties dokumente.
Vyriausybės teigimu, 2009 metų trečiąjį ketvirtį pasirodė ir pirmieji ekonomikos atsigavimo požymiai. 2009 metų antrąjį ketvirtį BVP, palyginti su atitinkamu 2008 metų ketvirčiu, sumažėjo net 19,5 procento, tuo tarpu 2009 metų ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2008 metų ketvirčiu, sumažėjo 12,8 procento (Latvijos ir Estijos - atitinkamai 17,7 procento ir 9,4 procento).
Finansų ministerijos duomenimis, centrinės valdžios sektoriaus skolos struktūra nekelia grėsmės valstybės finansams. Trumpalaikiai įsipareigojimai pagal likutinę trukmę 2009 metų pabaigoje sudarė 13,4 procento visos skolos, o skolos už kintamąsias palūkanų normas - 4,3 procento visos skolos. Vidutinė svertinė likutinė skolos trukmė - 5,1 metų.
Centrinės valdžios sektoriaus skola, įvertinus sudarytus išvestinių finansinių priemonių sandorius, 2009 metų pabaigoje buvo 100 procentų denominuota litais ir eurais.
"Atsižvelgiant į ankstesnės finansų politikos nulemtas problemas, kurios dėl ekonominio sunkmečio nesudaro galimybės Vyriausybei artimiausiu metu pasiekti subalansuoto biudžeto tikslo, Konvergencijos programoje siekį neviršyti 3 procentų BVP deficito ribos ir subalansuoti biudžetą laikinai keičia siekis sumažinti pernelyg didelį deficitą iki 2012 metų", - teigiama ataskaitoje.
Anot Vyriausybės, nustatant 2010 metų užduotį, kad valdžios sektoriaus deficitas nebūtų didesnis nei 8,1 procento BVP, siekiama stabilizuoti viešuosius finansus, atkurti užsienio investuotojų pasitikėjimą Lietuvos verslo planais, sumažinti palūkanų normas, pagyvinti 2010 metų investicijas ir tokiu būdu panaudoti visas galimybes padėti pamatus BVP didėjimui 2011-2012 metais.
