Tokia Vyriausybės išvada, kuriai Žemės ūkio ministerijos siūlymu pritarta trečiadienį, bus teikiama Seimui.
Taip pat šiais įstatymo pakeitimais siūloma suvienodinti šiuo metu naudojamas dvi su melioracija susijusios specialiosios žemės naudojimo sąlygų kategorijos: melioruotos žemės ir melioracijos statinių apsaugos zonų.
Melioruotoje žemėje šiuo metu draudžiama vykdyti kasybos darbus ir kt., statyti ar rekonstruoti statinius, įrengti įrenginius, vykdyti gręžimo ir kasimo didesniame kaip 0,7 metro gylyje, sprogdinimo darbus, įrengti dirbtinius vandens telkinius, sodinti mišką. Tuo metu melioracijos statinių apsaugos zonose draudžiama statyti pastatus, sodinti medžius, įrengti dirbtinius vandens telkinius.
K. Navicko manymu, šios sąlygos viena kitą dubliuoja, tad galima atsisakyti melioracijos statinių zonos ribojimų ir suvienodinti sąlygas.
Vyriausybė Seimui siūlo tobulinti projektą suvienodinant sąvokas su Melioracijos įstatyme reglamentuotomis sąvokomis, papildyti specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą nuostata, kad apsaugos zona nustatoma ne tik melioruotai žemei, bet ir joje esantiems melioracijos grioviams, bendrojo naudojimo drenažo rinktuvams ir polderiams.
Taip pat ministrų kabinetas siūlo patikslinti nuostatas dėl draudimo sausinti natūralias pievas papildyti išimtimi, draudžiančia sausinti įrengiant naujas melioracijos sistemas, persėti bei kalkinti natūralias pievas ir ganyklas.
Vyriausybė taip pat siūloma, kad įstatymo įsigaliojimo data būtų 2024 m. lapkričio 1 d., o įgyvendinamieji teisės aktai būtų parengti iki 2024 m. spalio 31 d.
