Vyrai yra ištvermingesni nei manyta, o kai kurios ligos ne tokios baisios, kaip galvota. Tačiau lietuvių pomėgis keliauti po pasaulį yra rizikingas. Nacionalinio kraujo centro Panevėžio filialo vadovė Rita Vaitkienė sakė, kad su kiekvienu donoru medikai dar nuodugniau aiškinsis jo sveikatos būklę ir gyvenimo būdą.
Nacionalinio kraujo centro Panevėžio filialo vadovė Rita Vaitkienė sakė, kad su kiekvienu donoru medikai dar nuodugniau aiškinsis jo sveikatos būklę ir gyvenimo būdą.
Sunkios, bet išgydytos ligos – ne kliūtis
Nuo gegužės 1-osios kraujo donorystės srityje įsigaliosiančios naujovės medikams iš vyrų leis imti kraują nebe 5 kartus per metus, o 6. Moterys ir toliau galės duoti kraują ne dažniau kaip 4 kartus per metus.
Skirtingai nei dabar, bus galima imti kraują iš pasveikusių onkologinių ligonių bei asmenų, sirgusių tuberkulioze. Donorais galės būti ir sergantieji lengvos formos cukralige, kai nereikia leistis insulino.
Medikamentų vartojimas rečiau taps kliūtimi tapti donoru. Pakoreguotas vaistų, kuriuos vartojantys žmonės negalėdavo būti kraujo donorais, sąrašas.
Kraujo donorui bus suteikta teisė paprašyti, kad jo kraujas nebūtų perpilamas ligoniams. Jam reikės paskambinti ir kraują ėmusiems medikams pareikšti, kad persigalvojo, ir jo kraujas nebus perpilamas ligoniams.
Tačiau nutarusiesiems dovanoti ar parduoti savo kraują teks pildyti ilgesnę anketą apie savo gyvenimo būdą ir sveikatos būklę, keliones į užsienio šalis. Taip pat donorų bus prašoma duoti sutikimą, kad duomenys apie juos būtų įtraukti į Donorų registrą.
Nacionalinio kraujo centro Panevėžio filialo vadovė Rita Vaitkienė sakė, kad sveikatos apsaugos ministro įsakymas dėl kraujo donoro tikrinimo tvarkos pakeitimo ir pasirengimo iš esmės jos nekeis, tik bus juridiškai aiškiau reglamentuoti tam tikri donorystės niuansai.
Pavyzdžiui, Kraujo donorų registras, kuriame gydytojai gali rasti duomenis apie kiekvieną žmogų, kuris kokioje nors įstaigoje davė kraujo, veikia jau antri metai. Tačiau iki šiol medikai į jį lindo oficialiai neatsiklausę donoro.
„Kraujo donorų registras taupo mūsų laiką ir sąnaudas. Jeigu paaiškėja, kad kraują norinčiam duoti žmogui ankstesnėje kraujo donorystės įstaigoje, į kurią jis kreipėsi, buvo nustatyti kokios nors infekcijos žymenys ir dėl to jis negalėjo būti donoru, mes net nebedarome tyrimų – aišku, kad jo kraujas netinkamas“, – aiškino gydytoja.
Plinta pavojingos infekcijos
Anksčiau kraujas nebuvo imamas iš sirgusiųjų tuberkulioze, onkologinėmis ligomis, diabetu. Dabar tokie žmonės kraujo donorais galės tapti su išlygomis. Pavyzdžiui, persirgęs tuberkulioze žmogus kraujo galės duoti praėjus porai metų, jei medikai patvirtins, kad jis iš tiesų pasveikęs.
Sėkmingai išgydytos vėžio užuomazgos irgi netrukdys tapti kraujo donoru, kaip ir nesunki cukraligės forma.
Medikai detalesnę informaciją apie donoro keliones užsienyje rinks tam, kad galėtų tiksliau įvertinti, ar jis nėra pavojingos ligos nešiotojas. Pasak R. Vaitkienės, lietuviai keliauja po tolimas šalis, dalis jų užsienyje praleidžia nemažai laiko. Didėja tikimybė jiems užsikrėsti sunkiomis infekcijomis. Juolab kad pasaulyje plinta itin pavojingos ligos, tokios kaip Ebolos virusas, Vakarų Nilo karštinė.
Vyrams padidinti per metus leistinų donacijų skaičių nuspręsta atsižvelgus į Europos Sąjungos šalių patirtį – europiečiai vyrai pajėgūs duoti kraują 6 kartus per metus, tad kodėl lietuviai negalėtų to daryti?
Medikai teigiamai vertina ir kraujo donorui suteiktą galimybę pakeisti nuomonę jau post factum. Nacionalinio kraujo centro darbuotojai dažnai vyksta imti kraujo į kolektyvus. Jie spėja, kad kai kurie žmonės dėl nenoro išsiskirti iš kolegų, norėdami išvengti apkalbų, nedrįsta atsisakyti duoti kraujo, nors žino, kad dėl tam tikrų persirgtų ligų, turėtų nesaugių lytinių santykių ir kitų priežasčių negali būti donorais.
Nuo gegužės kraujo davę, bet paskui dėl tam tikrų priežasčių persigalvoję ar prisiminę, kodėl jie negali būti donorais, asmenys galės paskambinti medikams ir pasakyti apie tai.
Nacionalinio kraujo centro filialas per metus paima kraujo iš maždaug 1200 donorų. Viena donacija yra 450 mililitrų kraujo. Moterys ir merginos dažniau dovanoja kraujo nei vyrai.
Kraujo donorystės įstaigų darbuotojai stengiasi pritraukti kuo daugiau nemokamų donorų, nes laikoma, kad tokia donorystė yra saugesnė. Kraujo davimas už atlygį kai kuriems žmonėms yra pragyvenimo šaltinis, o mažos pajamos susijusios ir su tam tikra socialine rizika – nesveiku gyvenimo būdu, žalingais įpročiais, ligomis. Tik apie 30–35 proc. donorų kraujo duoda nemokamai.
Kraujo donorais gali būti sveiki 18–65 metų asmenys, sveriantys ne mažiau kaip 50 kilogramų.
Sveikatos būklę kiekvienu individualiu atveju vertina gydytojai.
Kraujas neimamas iš prastos sveikatos žmonių, donorais taip pat negali būti didelės elgesio rizikos asmenys: vartojantys narkotikus, užsiimantys prostitucija, turintys seksualinius santykių su tos pačios lyties asmeniu ir kt.
Inga SMALSKIENĖ
