Amerikietei Ketrin Kju (50 m.), kuri nupjovė savo vyrui lyties organą ir jį susmulkino, teismas skyrė įkalinimą iki gyvos galvos. Nuteistoji po septynių metų galės siekti, kad jos byla būtų peržiūrėta.
Nurėžė ir susmulkino
Ketrin Kju buvo teisiama už kankinimą, kūno sužalojimą peiliu ir suluošinimą sunkinančiomis aplinkybėmis. Netekęs penio amerikietis, kuris pristatomas tik vardu Glenas, kalbėdamas teisme apkaltino žmoną jį beveik nužudžius ir prisiminė tą siaubą, kurį jis patyrė, kai sutuoktinė nurėžė organą ir įmetė į atliekų smulkinimo mašiną.
Tai atsitiko 2011 metų liepos 11-ąją. Tą lemtingą vakarą Ketrin pagamino vištienos patiekalą su sojų varške, vadinama tofu. Gamindama vištieną moteris į ją pridėjo migdomųjų. Ji pati tą vakarą valgė tik salotas. Netrukus po valgio vyras pasijuto silpnai ir nuėjo miegoti.
Teisme Glenas pasakojo, kad po to jis atsimena tik tai, kad prabudęs pamatė, kad jo rankos ir kojos pririštos prie lovos kampų, o žmona stovi kojūgalyje. Pasakodamas apie momentą, kai sutuoktinė jį suluošino, vyras sakė, kad viskas buvo labai netikėta ir kad jis iki galo net nesuvokė, kas vyksta.
Pasak Gleno, iš pradžių jis pajutęs „nepakeliamą“ skausmą, bet paskui, tikriausiai, patyręs šoką, nes skausmas nuslopo. „Paskui žmona pakėlė ant kilimo numestą penį ir išėjo iš kambario. Tada išgirdau, kaip ji įjungė atliekų smulkinimo mašiną“, – sakė jis.
Galės tik šlapintis
Žmonai netrukus grįžus, vyras, kuris smarkiai kraujavo, paprašė iškviesti greitąją. Ji surinko numerį ir palaikė telefoną, kad jis galėtų pasikalbėti su dispečeriu.
Kelias dienas Glenas buvo gydomas ligoninėje, kur jam buvo atlikta operacija, skirta tam, kad jis galėtų šlapintis.
„Daugiau niekada neturėsiu lytinio gyvenimo, – sakė Glenas. – Sveikimo procesas gali niekada nepasibaigti. Mano emocinė būklė gerėja, bet galbūt niekada nebebūsiu toks, koks buvau“.
Netiko pozos
Tuo tarpu žmona sako norėjusi, kad „jis liautųsi ją skaudinęs savo peniu“. Žmonos advokatas Frankas Bitaras sakė, kad Ketrin psichika buvo pakrikusi dėl vaikystėje patirto tvirkinimo ir savo vyro prievartos.
Jos vaikystė praėjo pilietinio karo draskomame Vietname. Atvykusi į Kaliforniją, 1984 metais ji pirmą kartą ištekėjo, bet 1997-aisiais su pirmuoju vyru išsiskyrė draugiškai. „Ji nėra pavydi ir nėra bloga, ji nėra „juodoji našlė“, – tvirtino advokatas.
Už antrojo vyro ji ištekėjo 2009 metų gruodį. „Šis buvęs hiperseksualus, vartodavęs vaistus nuo erekcijos sutrikimų ir versdavęs ją mylėtis skausmingomis pozomis“, – sakė F. Bitaras.
2010-aisiais pora buvo išgyvenusi santuokoje mažiau nei metus, kai vyras žmonai pasakė, kad nori skirtis. Tačiau dėl finansinių priežasčių jie ir toliau gyveno kartu.
Žmona kaltino vyrą ne tik dėl per didelio noro mylėtis, bet ir tuo, kad jis pernelyg dažnai matydavosi su viena buvusia mergina. Norėdama juos užklupti, ji namuose išdėliojo garso įrašymo prietaisus ir tos „blakės“ galiausiai įrašė siaubingą nusikaltimą.
Po muštynių į lovą
Visi žinome, kas yra didžiausias vyro pasididžiavimas ir kaip baisu to organo netekti. Penius moterys vyrams nurėždavo nuo senų laikų ir tai nebūdavo sensacija. Bene, pirmasis išgarsėjo amerikietis Džekas Bobitas. Jis buvo pirmas vyras, kuriam penis buvo prisiūtas.
Išeivė iš Ekvadoro Lorena už buvusio jūrų pėstininko Dž. Bobito ištekėjo, kai šis baigė karinę tarnybą laivyne. Vyras buvo dirglus, priekabus ir nervingas, galėdavo be jokios priežasties užvožti savo antrajai pusei. Porą metų Dž. Bobitas nuolat keitė darbus – dirbo uoste kroviku, apsaugininku restorane, dailide laidojimo paslaugų biure, pagalbiniu darbininku fermoje, dar keliuose darbuose – ir iš visur buvo išmestas dėl savo agresyvaus elgesio.
Tačiau kasdieniai rūpesčiai ir bėdos Dž. Bobito potencijai jokios įtakos nedarė: jis kiekvieną mielą vakarą versdavo Loreną į lovą, kad ši atliktų sutuoktinės pareigas. Dažniausiai prieš kiekvieną lytinį aktą pora susimušdavo: daužydavo vienas kitą kumščiais, draskydavosi ir kandžiodavosi.
Tas 1993-ųjų birželio 23-iosios vakaras nebuvo išimtis. Dž. Bobitas be ceremonijų atitraukė žmoną nuo televizoriaus, nusitempė į miegamąjį, kur ją išžagino ir nuvirtęs ant šono užmigo.
Iš krūmų į papilvę
Lorena čia pat, lovoje, apsivėmė. Spjaudydama ir žiaukčiodama ji nuslinko į virtuvę. Čia jos žvilgsnis užkliuvo už ilgo duonriekio peilio. Po akimirkos ji jau stovėjo prie lovos, kur saldžiai knarkė šiurkštaus sekso mėgėjas. Lorena atklojo antklodę ir padėjo ranką jam ant penio. Dž. Bobitas staiga atsimerkė, pasikėlė ant alkūnių ir sušvokštė: „Ką, meilute, patiko?“
Kitą akimirką į savo lyties organą Dž. Bobitas jau galėjo pažvelgti nepalenkęs galvos – Lorena jį laikė rankoje. Kai sąmonę praradusio Dž. Bobito kūnas susmuko ant lovos, žmona sudrebėjo, sviedė į šoną peilį ir puolė lauk. Po to lyg pamišusi iš garažo išvairavo automobilį ir nuskriejo kur akys veda. Bevažiuodama pastebėjo, kad rankoje tebespaudžia vyro penį – jis tuoj pat pro šoninį langą išskriejo į pakelės krūmus. Lorena dar pavažinėjo gatvėmis ir sustojo prie policijos skyriaus.
Budintis policininkas net išsižiojęs klausėsi neįtikėtino moters pasakojimo – kartais iš nuostabos švilptelėdamas, o kartais susiriesdamas, tarsi jam pačiam suskaustų pilvo apačią. Tuojau buvo suorganizuotos nupjautojo „vyriško pasididžiavimo“ paieškos.
Nupjautas penis buvo rastas pakelės krūmynuose ir po 15 minučių pristatytas į ligoninę, kur jau buvo Dž. Bobitas. Po sudėtingos operacijos, kuri truko 10 valandų, Dž. Bobito penis vėl kabojo ten, kur ir priklauso. Viską norintys žinoti žurnalistai būriais apspisdavo iš operacinės išeinančius medikus. Vietos televizijos kanalas buvo net sumanęs organizuoti tiesioginę transliaciją iš chirurginio skyriaus. Galų gale vienas perdėto dėmesio neapsikentęs chirurgas pranešė žurnalistams: „Nesibaiminkite – stovės!“
Teismas nenuteisė
Feministės Loreną apskelbė „nacionaline heroje, kuri labai originaliai davė atkirtį vyriškai agresijai“. Vienas laikraštis surengė vietinių gyventojų apklausą – iš jos paaiškėjo, kad Lorenos poelgiu žavisi kas antra moteris. O kas dešimta prisipažino, kad ir ji galėjo atsidurti Lorenos vietoje.
Prasidėjo kitas etapas – baudžiamasis procesas. Begulintį ligoninės lovoje Dž. Bobitą apkaltino išžaginimu. Teismas įvyko po 3 mėnesių. Dž. Bobitas atkakliai neigė, kad žagino savo žmoną, tvirtino, jog iš prigimties esąs labai švelnus ir mandagus su dailiąja lytimi.
„Jūs teisiate auką, o ne nusikaltėlį, – teisme tikino Dž. Bobitas. – Juk jūs nepažįstate mano žmonos, mano buvusios žmonos! Tai tikra ragana. Ji kiekvieną dieną mane versdavo mylėtis ir tai darydavo labai išradingai. Lorena mėgo mane pririšti prie lovos, plakti diržu. O dabar...“ Buvęs jūrų pėstininkas gailiai atsiduso. Sudrebėjo ir vyrų giminės prisiekusiųjų širdys. Po ilgų ginčų buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis.
Nuo tada Dž. Bobitas akimirksniu tapo populiarus. Jis pasisamdė agentą, kad šis organizuotų išvykas po JAV miestus ir kaimus, su televizijomis derėtųsi dėl pokalbių laidų. Dž. Bobitas sugebėdavo valandų valandas kalbėti prieš auditoriją, smulkiai pasakodamas, kas nutikę tą lemtingą vakarą. Domėjimasis šia pikantiška tema nemažėjo, o galų gale atsitiko tai, ko Dž. Bobitas laukė ir labiausiai bijojo. Žurnalistas Hovardas Sternas pasiūlė jam 25 000 dolerių už tai, kad Dž. Bobitas nusimautų kelnes ir parodytų prisiūtas genitalijas. Šis atsisakė ir išdidžiai atrėžė: „Aš pasakoju savo istoriją ne dėl garbės. Aš privalau sutaupyti 30 000 dolerių, kad atsiskaityčiau su chirurgais ir advokatais. Man reikia pinigų, bet ne tokių, ne pasileidėlių pinigų“.
Daugiau nebeištekėjo
Na o Lorena tuo metu buvo gydoma psichiatrijos ligoninėje ir laukė teismo. Medikai nustatė, jog moterį buvo ištikęs emocinis šokas, ji patyrė dvasinį sukrėtimą. Jos byla buvo nagrinėjama 1994 metų sausį. Teismo salė buvo perpildyta. Televizijos operatoriai užėmė pirmąsias eiles, pranešę, jog posėdžiai bus transliuojami tiesiogiai. Daugelio miestų aikštėse buvo sumontuoti didžiuliai ekranai ir surengti grandioziniai renginiai – skambant muzikai didžėjai pranešinėjo, kas darosi teismo salėje.
Saldumynų parduotuvėse pasirodė vyriško lytinio organo formos čiulpinukai, buvo siūlomas originalus valgis „Bobitų užkandis“. Kol vyko garsiosios bylos nagrinėjamos, dešrainiai buvo vadinami ne „karštais šunimis“ („hotdog“), o „karštais peniais“.
Jau pirmąją teismo proceso dieną advokatė Liza Kempler pareiškė: auka – ne Dž. Bobitas, o Lorena. „Ji jautė, kad vyras ją anksčiau ar vėliau užmuš. Kas gali patikėti, jog ši trapi moteris galėjo terorizuoti savo vyrą, buvusį seržantą, kuris buvo tarsi apsėstas sekso, – sakė advokatė. – Labai gaila, bet šiais laikais seksualinė agresija tampa norma. Genitalijos buvo nupjautos įsiutus, tačiau, galimas daiktas, Dž. Bobitas nusipelnė būti kastruotas. Kas nors gi turi pasakyti seksualinei agresijai „ne“.
Savo ruožtu prisiekusieji irgi ėmė ir pasakė „ne“ – „Lorena Bobit nekalta“. Lorena triumfavo: pasipylė siūlymai rašyti scenarijus apie tą naktį, garsūs žurnalai už interviu mokėjo po 5000–10 000 dolerių, jos nuotraukoms skyrė pačius geriausius puslapius. Tik tarp vyrų Lorena nebuvo populiari – ji daugiau niekada taip ir neištekėjo.
„Akistatos“ inf.
