priminsiu, kad LR mokslo reforma vykdoma tiek,kiek nepriklausomybei metų.
Ar daug pasiekta-nelengva atsakyti.Kiekvienoje mokslo sferoje-skirtingai.Yra
ir pasiekimų,yra ir nuostolių.Tačiau stebina JE noras "staiga" įvykdyti tą reformą.Staiga-nereiškia kokybės.Kokybę lemtų FINANSAI.O jų nėra.

Straipsnio autorius taip uoliai uzsiimineja "lietuviska savigyra", kad net nepastebi, kaip pats priestarauja sau...

Pirma: kalba apie vienodo amžiaus publikacijų cituojamumo lyginimo butinuma - bet to, kazkodel, nedaro...apsiriboja tik kiekybiniais publikaciju skaiciais. Kodel?
Ar tik ne todel, kad paaisketu, jog to eksponentinio publikaciju skaiciaus augimo, vykstancio jau "antra desimtmeti", nelydi -tegul ir su, sakykim, poros metu laiko lagu- cituojamumo augimas?
(Negi p.Gontis nezino, kad tokiai analizei atlikti visiskai pakaktu siuolaikines statistikos metodu? )

Antra: Pazvelgus i p.Goncio grafikus (i ta Nr.3), persasi labai aiski isvada, KADA (ir prielaida: kodel) LT sugebejo "įveikti atsilikimą ir aplenkti savo šiaurinę kaimynę" :-)
Ogi per tuos pastaruosius pora meteliu, kai keliolika vietiniu zurnalu pelnytai-nepelnytai atsirado ISi sarasuose. Mokslines "vietines makulaturos" su ISI zenklu prigaminome santykinai daugiau uz estus, bet ar pagaminome mokslo?....

Na, ir trecia: i mokslininko varda pretenduojanciam zmogui arogantiskai metus, kad girdi jo argumentai "moksliski", o kitu - ne, paliudijama ne tik jo paties, bet ir viso Lietuvos mokslo beda: "o juk karalius tai nuogas!"...:-)

Tai yra paskutinis autoriaus atsakymas. Diskusija netenka prasmės, nes diskusijos dalyviai nepriima jokių mokslinių argumentų. Man atrodė, kad kiekvienam, turinčiam kažką bendro su moksliniais tyrimais, yra trivialiai aišku, kad šalies, kurioje publikacijų skaičiaus augimas yra eksponentinis (Lietuvos), vidutinis publikacijų amžius yra žymiai mažesnis, nei šalių, kurių augimas yra lėtas. Yra visiškai akivaizdu, kad korektiška yra lyginti tik vienodo amžiaus publikacijų cituojamumą. Deja, šis reikalavimas esto publikacijoje nėra išlaikytas ir yra pagrindinė priežastis, dirbtinai sumažinanti Lietuvos publikacijų cituojamumą. Cituojamumo skirtumai yra tokie maži, kad šio efekto pilnai užtenka objektyviai skirtumus paaiškinti. Kad korektiškai lyginant Lietuvos publikacijų kokybė neatsilieka nuo Estijos galima įsitikinti publikacijoje ”Science”,t.283,1999 Apie Vidurio Europos valstybių mokslo finansavimą ir kokybę. Tai taip pat patvirtina ir komentaras Mokslinčiams. Nacionalinių žurnalų įtraukimo į ISI sąrašus efektas, kuriuo spekuliuojama, turi įtaką tik dvejų pastarųjų metų publikacijoms, o Lietuvos rezultatų eksponentinis augimas vyksta antrą dešimtmetį.

Pirma: toji "kitokia statistine analize pagrįsta publikacijų skaičiaus interpretacija", kaip suprantu, nieko neinterpretuoja, o tik persa pati skaiciu (kiekybe) kaip kokybes rodikli. Kaip jau sakiau, vargu ar yra rimtu argumentu, galinciu paremti tokios paziuros implikuojama nuomone, kad ISI publikacija, kurios niekas nepastebi ar mazai kas pastebi, yra "tikras mokslas".

Antra, ISI nelygu ISI. Ar tikrai straipsnio autorius dristu teigti, kad, pvz., publikacija ISI WoS zurnale "Inzinerine ekonomika" prilygsta publikacijai, pvz., "Quarterly Journal of Economics"? Formaliai - abu ISI WoS, bet realiai...juos skiria sviesmeciai :-)

Trecia: teiginys "straipsnių su bendraautoriais gausa rodo, kad Estijos mokslas nėra toks stiprus, kaip rodo jo cituojamumas" siais laikais isvis skamba juokingai (nepasakius: ksenofobiskai). Isaukstinti "pasidaryk pats" principa moksle kvepia naftalinu: nudienos mokslas neturi nei etniniu, nei geografiniu ribu, siandien visokie "networks" yra kaip tik mokslo centru ir mokslininku gyvybingumo, sugebejimo islipti is provincijos ir isvaziuoti i "mokslo magistrale" rodikliu.

Ketvirta: kas cia per nesamone: " iki 2006, kai dar nei vienas Lietuvos straipsnis nebuvo priimtas į ISI sąrašą." ?? Zinau, NE VIENA Lietuvos mokslininko straipsni, paskelbta iki 2006 ir dari iki 1991 metu, kurie skelbti ISI saraso zurnaluose!

Penkta: "Abejoju ar bent vienam kritikui užtenka kompetencijos visose mokslų srityse teigti, kad visi lietuvių mokslininkų straipsniai yra menkos kokybės". O kas taip teigia?? T.y. teigia, kad "visi lietuvių mokslininkų straipsniai yra menkos kokybės"? Jei esate bent kiek mokslo zmogus, tai diskutuokite su oponento teiginiais, o ne su savais ismislais (nors, suprantu - sitaip lengviau:). "Visi" - ne, gal net dauguma - ne, bet juk kalba ne apie tai, o apie atsilikima (pagal poveiki mokslo pazangai) nuo kitu saliu, iskaitant estus.....

Tik jau nepergyvenkit dėl per didelio LT ISI straipsnių skaičiaus. Mums, skaičiuojant milijonui gyventojų, dar toli iki ES vidurkio ir kitų pirmaujnčių šalių.
Kaip ir nepergyvenkit dėl per didelio studentų skaičiaus. Silpnesnieji netrukto jų terpėje vešėti stipriesiems. O tik padeda. Reikalinga ir trąša.

Mokslotyroje kokybė dabar matuojama ne vidutiniu straipsnio cituojamumu, bet h index'u, kuris lygus straipsnių, išrykiuotų cituojamumo mažėjimo tvarka, skaičiui, kurio cituojamumas nemažesnis už jo eilės numerį.
h-index Lietuvos tarp 60 ir 70, yra tarp Latvijos 40-60 ir Estijos 70-80.
Priklausomai nuo laikotarpio.
Estijos straipsnių didesnis cituojamumas dar ir todėl, kad pas juos dominuoja bio-, medicinos, gyvybės mokslai, kurių vidutinis cituojamumas daug didesnis už fizikų ir, ypač, matematikų cituojamumą.

Taigi, estų savigyros straipsnis ir jo interpretacijos su lietuviško komplekso ir saviplakos elementais autorių paskatino parengti kitokią statistine analize pagrįstą publikacijų skaičiaus interpretaciją. Jei pažvelgsite į 3 pav., tai aiškiai pamatysite, kad Lietuva praktiškai pasivijo Estiją per laikotarpį nuo 2000 m. iki 2006, kai dar nei vienas Lietuvos straipsnis nebuvo priimtas į ISI sąrašą. Abejoju ar bent vienam kritikui užtenka kompetencijos visose mokslų srityse teigti, kad visi lietuvių mokslininkų straipsniai yra menkos kokybės. Priešingai, yra gerai žinoma, kad yra nemažai labai aukšto lygio jau pripažintų publikacijų. Kita vertus, kadangi publikacijų skaičiaus augimas yra labai staigus, tai didžioji jų dauguma yra labai naujos ir tikrai dar neturėjo laiko sukaupti aukštą cituojamumą, jis dar ateis. Yra gerai žinoma, kad straipsniai paskelbti su bendraautoriais užsienyje, turi žymiai aukštesnį cituojamumą. Estijoje tokių straipsnių yra atrodo 82 procentai. Tačiau tokia straipsnių su bendraautoriais gausa rodo, kad Estijos mokslas nėra toks stiprus, kaip rodo jo cituojamumas. Visai nenoriu menkinti Estijos mokslo, bet turiu perspėti kolegas dėl elementarios savigarbos ir objektyvumo praradimu, kuriais ir grindžiamos nežmoniškos moslo institutų naikinimo reformos.

Arkliui aišku, kad po stumiamos "reformos" bus blogai ne tik su kokybe, bet ir su kiekybe.
Sunaikinus mokslo instituts, uždarinėjant universitetus - pakelsime mokslą į svajonių aukštumas! Uraaaaa!

Jokiu budu nenoriu sumenkinti Lietuvos mokslo pasiekimu. Tam tikrose srityse jie yra akivaizdus ir priesakiniai net pasauliniu lygiu. Taciau pats, asmeniskai, pasigendu butent kritisko poziurio i pasiulyta reforma. Ir tokie straipsniai kaip Vyginto Gyncio visada patraukia demesi. P.S. Paklausimas del lenteliu idetas grynai is smalsumo.

Šiuo straipsneliu nesiekiama kažkaip nuvertinti Estijos moklą. Ten reformos tikrai buvo vykdytos nuosekliai ir mes daug galime pasimokyti. Replika daugiau skirta tiems, kurie persistengia plakdami Lietuvos mokslo pasiekimus. Straipsnio tikslas yra parodyti, kad mums gręsia prieš 18 metų atlikti Latvijos struktūriniai pakeitimai su visomis panašiomis pasekmėmis. Autorius turėjo galimybę bendrauti su Latvijos mokslinkų sąjunga aktyvių mokslo ir studijų reformų vykdymo laikotarpiu.