Pasakysiu atvirai – nesu patenkintas Seimo rinkimų rezultatais, tad jiems pasibaigus nutariau parašyti ne apie tuos, kuriuos išrinko, bet apie tuos, kurių neišrinko tie "mieli Lietuvos žmonės".
Jaučio kepimas ir mėsos dalijimas rinkėjams Vytautui Šustauskui nepadėjo. Kaip tik teko Klaipėdoje prie vieno prekybos centro matyti šią procedūrą, ją, beje, apdairiai toliau pasistatęs mikroautobusą su užrašu "Žemaitijos parlamentas", stebėjo ir Šustausko konkurentas Justinas Burba. (Kartą mačiau, kaip Justinas važiavo gatve šiuo mikroautobusu, o iš visų keturių garsiakalbių, pritaisytų ant stogo, griaudėjo "Lambados" melodija.)
Kaip pastebėjau, į jaučio aukojimą iš viso mikrorajono susirinko nuolatiniai Žanos Popugaičiko klientai. Paaiškinu: Žana Popugaičikas yra tarp miestelėnų garsi ir gerbiama pilstuko specialistė, šunų globėja (dviejų kambarių bute jų laikė apie 30, kol valdžia dalį augintinių apgaulės būdu atėmė), dabar sėdinti už smulkius teisės pažeidimus.
Jaučio dalybose dalyvavusi publika nuvylė – Vytautas surinko vos 374 balsus ir liko paskutinis tarp dešimties kandidatų. Apgavo mieli Lietuvos žmonės Vytautą Šustauską: kai reikia jautį valgyti – tai minia stumdosi, kai balsuoti reikia – net keturi šimtai nesusirenka. Runkeliai, vienu žodžiu.
Vis dėlto, mano nuomone, balsavimo diena – sekmadienis pasirinktas netinkamai. Jis eina po šeštadienio, o šeštadienis, kaip ir kitos savaitės dienos, daugeliui Žanos Popugaičiko klientų yra sunkus. Be to, skirtingai nei per Europos Sąjungos referendumą, už dalyvavimą nei alaus, nei skalbimo miltelių po centą niekas nežadėjo.
Konkurentas Justinas Burba, gavęs dvigubai daugiau balsų nei Vytautas (640), į Seimą taip pat nepateko. Dėl to man nuoširdžiai gaila, nes jis savo originaliomis mintimis ir dalyvavimu suteiktų permainų, apie kurias kalbėjo ne vienas kandidatas ir ne viena partija. Be to, Justinas yra be galo kūrybingas žmogus, Žemaitijos parlamento prezidentas, jo talento galėtų pavydėti gyvasis klasikas Juozas Erlickas, nes Justinui nereikia ilgai sėdėti ir kęsti kūrybines kančias. Jo mintys ir žodžiai liejasi laisvai. Kaip jis pats rašo laikraštyje "Žemaitijos parlamentas" po nuotrauka, kurioje pavaizduotas romantiškas saulėlydis šalia Klaipėdos uosto vartų: "Klaipėda – jūros vartai. Čia verslininkas Justinas Burba vienas, be šeimos, 2000 m. 12 mėn. 31 d. 24 val. sutiko Naujuosius metus. Čia gimė slapta idėja įkurti Žemaitijos Parlamentą ir atkurti Žemaitijos Ekonominę Autonomiją (ŽEA)".
Dar Justino iniciatyva buvo atkurtas Žemaitijos herbas, kuriame atsispindi tikroji nesuklastota Žemaitijos istorija. Herbe žydrame fone pavaizduota saulė su skaičiais 1017, arklys, ąžuolų ir laurų lapai, lelija ir patrankos. Anot herbo kūrėjų, dešifruoti reikėtų taip: "1017 m. pirmoji datuota Žemaitijos istorija; arklys – laimėtų karų jėgos simbolis; ąžuolo lapai – stiprybė; lauro lapai – garbė; lelija – ekologija; patranka – Žemaičiai pirmieji išrado patranką".
Ar bent vienas išrinktas į Seimą nuveikė nors pusę to, ką jau įgyvendino Justinas Burba?
Pakartosiu visai Lietuvai dar kartą – man nuoširdžiai gaila Justino Burbos, kad jo talento kibirkštėlėmis džiaugiasi ne visa Lietuva, o vien tik Žemaitijos gyventojai.
Nors, tiesa, vilčių liko. Yra dar tokių, kurie gali apginti ne tik paprastus žmones, bet ir vadinamąjį elitą, miestiečius. Trečią kartą Klaipėdos rajone laimėjęs nepriklausomas kandidatas Petras Gražulis išplatino kalendoriukus, kuriuose jis pavaizduotas įlindęs į viduramžių riterio šarvus (laikantis skydą su Gargždų miesto herbu) ant žirgo su iškeltu kalaviju.
“Šiaurės Atėnai” (www.culture.lt/satenai/)
