Pastarosiomis dienomis nacionalinėje žiniasklaidoje plačiai buvo komentuojamas įvykis apie tariamai pagautą su įkalčiais vieną kyšį ėmusį Vilniaus miesto savivaldybės tarnautoją. Visa tai eilinį kartą buvo pateikiama visuomenei, kaip sensacija, kaip pramoga, kaip eilinis skandalas.
Nesunku pastebėti, kad nacionalinės žiniasklaidos flagmanams trūksta panašių įvykių, kad jais tiesiog mėgaujamasi, kad korupcija kaip tiriamosios žurnalistikos objektas beveik neegzistuoja, kad publikacijomis ir televizijos bei radijo laidomis neretai būna siekiama politinio tikslo, manipuliuojant visuomenės nuomone.
Gerokai įtartinai atrodo ir pastarasis taip plačiai paviešintas Vilniaus savivaldybės klerko korupcijos atvejis, žinant tai, kad jis ketino aktyviai reikštis profsąjunginėje veikloje ir tokiu būdu pradėti ginti masiškai atleidimo iš darbo lapelius gaunančių savo kolegų interesus.
Kaip ten bebūtų, bet sutelktomis visų valstybės kovos su korupcija institucijų ir žiniasklaidos pastangomis pagaliau pavyko išaiškinti bei visuomenei pademonstruoti, kad ir Vilniuje esama valdininkų, imančių kyšius, kad ir mūsų valstybėje kova su korupcija vyksta ne vien tik abstrakčiais pažadais per metus laiko ją pažaboti, bet ir realiais darbais, išaiškinant korumpuotus valdininkus bei juos traukiant baudžiamojon atsakomybėn.
Eilinį kartą korupcija pavyko apkaltinti (nors tai dar neįrodyta) tik labai jau neaukšto rango valdininką, mėginantį „kišti nosį“ ne ten kur reikia. Jau tampa nacionaline tradicija išaiškinti tik žemesnio rango ir ne visai iki galo valdininkų korupcijos atvejus, kaip tai ne taip seniai ir ne itin sėkmingai atsitiko Nacionalinėje Mokėjimų agentūroje, Priešgaisrinės apsaugos departamente, su keletu teisėjų, eilinių medikų, eilinių policininkų.
Jeigu tikėti valstybių statistika tai aplamai mūsų valdininkai yra vos ne dievo avinėliai lyginant su kitų demokratinių valstybių valdininkais, kur pagal „Transparency International“ beveik nėra korupcijos problemų, kad ir pav. su JAV valdininkais. Štai, JAV aštunto dešimtmečio pabaigoje buvo iškelta 80 000 bylų dėl korupcijos. Žinant, kad JAV gyvena ~ 70 kartų daugiau gyventojų nei Lietuvoje, derėtų tikėtis proporcingai bent 1 150 analogiškų bylų ir Lietuvoje.
Tuo tarpu Lietuvoje pagal baudžiamąją statistiką kasmet su korupcija ar korupcijai artimais veiksmais būna tik 200 – 250 bylų, kurios persikelia iš vienų metų į kitus.
Labai įdomiai klostosi situacija mūsų valstybėje išaiškinat korupcijos atvejus tarp aukščiausio rango valdininkų. Priešingai nei bendro likimo kaimyninėse valstybėse ar Vakarų demokratinėse valstybėse Lietuvoje nebuvo išaiškintas nei vienas aukšto rango pareigūnų korupcijos atvejis. Dėl to nėra didesnių nemalonumų turėję visų keturių Lietuvos valdžių (įstatymų leidžiamoji, vykdomoji, teisminė, žiniasklaida) vadovai: premjerai, ministrai, viceministrai ministerijų sekretoriai, Seimo nariai, aukšti teisminės valdžios atstovai, žiniasklaidos įmonių savininkai.
Tuo tarpu JAV ne taip seniai už kyšių ėmimą buvo nuteisti du senatoriai po šešis metus kalėti. Dėl korupcijos 1999 metais triukšmingai teko atsistatydinti visai J. Santero vadovaujamai Europos Komisijai, išaiškinus Prancūzijos deleguotos komisarės E. Cresson korumpuotą veiklą. Už kyšių ėmimą buvo nubaustas Prancūzijos premjeras A. Juppe.
Panašaus likimo neišvengė Izraelio premjeras A. Sharonas, Lenkijos premjeras L. Milleris, Latvijos premjeras E. Repše. Pastaruoju metu vyksta tyrimas dėl galimo Lenkijos prezidento A.Kwasniewskio papirkimo, siekiant Rusijos „LUKoil“ įsigyti Gdansko naftos perdirbimo gamyklą, kuri šiuo metu priklauso Lenkijos koncernui „PKN Orlen“.
Prieš Italijos premjerą S.Berluskoni 2006 metais buvo iškeltos net kelios stambios korupcijos bylos. Dėl korupcijos ne per seniausiai buvo apkaltintas Belgijos premjeras ir ministras. Būta panašių bėdų nūdienos Šveicarijoje, Vokietijoje ir daugelyje kitų senų bei naujų demokratijų.
Šią vasarą dėl korupcijos nusižudė Japonijos žemės ūkio ministras, jo kolega buvo priverstas atsistatydinti, o valdančioji Japonijos partija patyrė pralaimėjimą parlamento rinkimuose. Nors Kinijoje už panašius nusikaltimus neretai baudžiama mirties bausme, bet ir tai nepadeda įveikti paties aukščiausio rango valdininkų korupcijos. Paskutinė mirties bausmė ministro lygio valdininkui Kinijoje už tai įvykdyta prieš keletą savaičių.
Nors Lietuvoje irgi būta bandymų aiškintis aukščiausio rango valdininkų galimos korupcijos atvejus, privatizuojant „Alitą“, garsųjį „Draugystės“ viešbutį, žemes paežerėse ir kituose prestižinėse vietose (garsioji „žemgrobių“ byla), perkant medicinos aparatūrą ar dalyvaujant kituose viešuosiuose pirkimuose, ministrų šeimų nariams bei teisėjams ne pagal paskirtį panaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas, bet visi šie kaltinimai teisminės valdžios buvo atmesti, kaip nepagrįsti arba pritrūko jiems reikiamų įrodymų.
Galima iš to būtų daryti išvadą, kad mūsų aukščiausios valdžios ešelonuose per beveik dvi dešimtis Nepriklausomybės metų, priešingai nei visuose kituose kaimyninėse ir ne tik kaimyninėse, demokratinėse ir ne visai demokratinėse valstybėse, korupcijos atvejų iš viso nebuvo.
Arba jie galėjo ir būti, bet tik mūsų visų keturių valdžių aukščiausiose ešelonuose galioja visai kitos korupcijos atvejų demaskavimo taisyklės, nei užsienio demokratinėse valstybėse, nei pagaliau mūsų pačios valstybės mūsų pačių eiliniams valdininkams. Nuo to netoli ir prielaida, kad mūsų valstybėje egzistuoja nacionaliniai kovos su korupcija ypatumai labai panašūs į nusikaltėlių klano veiklą, kur „varnas varnui akies nekerta“.
Galima įtarti, kad galbūt dėl to ir prasidėjo nemalonumai su mūsų valdžios atstovais „Transparency International“ atstovui Lietuvoje R. Juozapavičiui, kai pastarasis pamėgino giliau aiškintis korupcijos reiškinio priežastis mūsų valstybės visų keturių jos valdžių visuose lygiuose.
Pagyvensime pamatysime, koks likimas laukia p. R.Juozapavičiaus, jei jis ir toliau mėgins sąžiningai vykdyti jam patikėtas tarptautinės organizacijos pareigas Lietuvoje? Ne mažiau bus įdomus ir didelius pažadus per metus laiko sumažinti korupciją valstybėje prižadėjusio mūsų premjero likimas?
