Balandžio mėnesį Vilniaus oro uoste buvo aptarnauti 97 773 keleiviai – tai yra 800 keleivių mažiau nei praėjusiais metais.
Pagrindiniai Vilniaus oro uosto 2010 m. balandžio mėnesio rodikliai:
- keleivių skaičius krito 0,8%;
- skrydžių skaičius augo 10%;
- pervežtų krovinių skaičius augo 9,4%.
Balandį keleivių skaičiaus nuosmukį lėmė viena labai objektyvi priežastis – dėl vulkano pelenų beveik savaitę buvo uždaryta Europos erdvė, kuomet realiai skrydžiai nevyko.
Praėjus jau beveik mėnesiui nuo šio aviacijos sukrėtimo, galima pabandyti paanalizuoti, kiek keleivių iš Vilniaus oro uosto atėmė skrydžius trikdęs vulkanas.
Gana vaizdus grafikas, kuris rodo balandžio-gegužės mėnesiais Vilniaus oro uoste aptarnautų keleivių skaičių padieniui:
Kaip matome iš grafiko, šešias dienas skrydžių atšaukimas darė tiesioginę įtaką keleivių skaičiui, dar pora savaičių matoma ženkli netiesioginė įtaka.
Atlikus preliminarią statistinę analizę, per 8 dienas, keleivių buvo aptarnauta apie 17 tūkst. mažiau negu prognozuota aptarnauti tomis dienomis (atsižvelgiant į atitinkamas savaitės dienas prieš ir po skrydžių trikdymo laikotarpio), neatsižvelgiant į vėliau padarytą įtaką.
Pastebėtina, jog kitų Baltijos šalių sostinių oro uostai patyrė dar žymesnį keleivių skaičiaus pokytį dėl vulkano sukeltų pasekmių. Priežastys – Vilniaus oro uoste ženklesnę bendro keleivių pyrago dalį sudaro užsakomųjų skrydžių vežėjai, kurie atsivėrus dangui skraidė intensyviau, o taip pat galima numanyti, jog įprastą balandį Vilniaus oro uostas galėjo pademonstruoti sparčiausią augimą tarp Baltijos šalių sostinių oro uostų.
Šį kartą nedėsiu balandžio lentelės pagal kryptis, kadangi joje nėra esminių pokyčių, išskyrus nuosmukį daugelyje krypčių dėl vulkano įtakos.
Šį kartą pirmųjų keturių mėnesių keleivių suvestinė iš trijų Baltijos sostinių – trys populiariausių krypčių dešimtukai, rodantys skirtumus tarp skirtingų rinkų:
