Norėjo būti panaši į tėtį
„Kadangi mano tėtis teisininkas, nuo mažens mačiau labai daug teisės. Jis mane vesdavosi į teismus, Teisingumo ministeriją, kurioje dirbo, supažindindavo su teisininkais. Matyt, taip natūraliai išėjo, kad norėjau studijuoti teisę. Prašyme Vilniaus universitetui po vidurinės mokyklos baigimo turbūt nurodžiau šią vienintelę specialybę“, – šypteli Agnė, prisimindama savo kelią teisės link. O ir vingiuotu ar klaidžiu jį vargu ar pavadintum: dirbdama Lietuvoje pašnekovė vykdavo į komandiruotes po Europą, stažavosi ir studijavo Londone, iš jo patraukė į Artimuosius Rytus, o dabar pratinasi prie naujo darbo ir gyvenimo Singapūre.
„Studijomis Vilniaus universitete tikrai nenusivyliau, jos man labai daug davė. Už tai, ką gyvenime pasiekiau, esu dėkinga universitetui“, – prisipažįsta teisininkė. Studijuodama ji pradėjo domėtis elektroninių ryšių ir informacinių technologijų teise, kuri anuomet laikyta terra incognita, o ir VU dar nebuvo elektroninių ryšių teisės dalyko. Agnė, norėdama užpildyti informacijos apie ją spragą, su kolegomis išleido šiai teisės sričiai skirtą knygą. Tačiau mergina prisipažįsta tuomet nesitikėjusi, kad dėl elektroninės erdvės plėtojimosi ši teisės sritis taps tokia svarbi, dinamiška ir įdomi.
„Nors buvo panašu, kad bus judama ta linkme. Tad labai gerai, kad ėmiau domėtis šia sritimi, kuri teisininkams tapo dideliu galvosūkiu. Elektroniniai ryšiai, kaip ir visas informacinių technologijų pasaulis, keičiasi kasdien. Atitinkamai keičiasi ir teisiniai reikalavimai. Jei bandai pritaikyti standartinį mąstymą ar tradicinius teisės rėmus, ši rinka dažnai į juos nebesutelpa. Užtat man niekada nebuvo nuobodu šioje srityje“, – entuziastingai sako Agnė.
Įvairiapusės patirties bagažas
„Baigusi universitetą pradėjau dirbti Ryšių reguliavimo tarnyboje elektroninių ryšių teisės srityje. Tuomet Lietuva kaip tik perėmė ir įgyvendino telekomunikacijoms skirtų Europos Sąjungos direktyvų paketą. Paskui perėjau į Ministro Pirmininko kanceliarijos Teisės departamentą, vėliau – į advokatų kontorą LAWIN. Joje nemažai dirbau ir su konkurencijos teise“, – institucijas, kuriose teko dirbti mūsų šalyje, vardija teisininkė.
Pastaroji kontora vykdė bendrą projektą su britų advokatų kontora „Freshfields Bruckhaus Deringer“. Ji Agnei pasiūlė keturių mėnesių stažuotę Londone. „Man labai patiko Londonas, o kartu pavyko įstoti į King’s koledžą studijuoti magistrantūroje. Jį baigusi gavau tarptautinį magistro diplomą (Master in Laws)“, – pasakoja pašnekovė ir priduria, kad Londone studijavo ES konkurencijos teisę, kurios pradmenis įgijo dar Vilniaus universitete. Šios žinios vėliau labai pravertė dirbant Artimųjų Rytų valstybėse.
Iš Artimųjų Rytų – į Singapūrą
Pirmoji nuo mažens nenustygstančios vietoje Agnės stotelė po Londono – Bahreinas: „Viena britų kontora ieškojo telekomunikacijų ir konkurencijos teisininko Bahreine. Jame dirbau porą metų.“ Iš Bahreino merginą perkėlė į Omaną pas naujai licenciją gavusį telekomunikacijų operatorių „Nawras“: „Buvo įdomu, nes daug kovojome su dominuojančiu, valstybės valdomu ir prie konkurencijos nepratusiu telekomunikacijų operatoriumi.“ 2010 m. mergina persikėlė į Jungtinius Arabų Emyratus. Įsidarbino sostinėje Abu Dabyje, kur vadovavo didžiausio valstybinio telekomunikacijų operatoriaus „Etisalat“ Reguliavimo teisės departamentui. Agnė turėjo užtikrinti valstybės nustatytų reikalavimų vykdymą. Taigi mergina telekomunikacijas pamatė tiek valstybės reguliatoriaus, tiek privataus verslo požiūriu. Pastarasis patiko labiausiai.
Agnė šiek tiek apgailestauja, kad palieka Abu Dabyje suburtą stiprų Reguliavimo teisės departamentą: „Reikia judėti į priekį. Jau norėjosi naujų iššūkių, profesinių ir kultūrinių patirčių.“ Singapūre teisininkė dirbs „Vodafone“ ir bus atsakinga už jo plėtrą į Afrikos, Azijos bei Ramiojo vandenyno regioną.
Pašnekovė pažymi, kad Jungtiniai Arabų Emyratai daug investuoja į naujausias elektroninių ryšių technologijas, kurios yra labai aukšto lygio. Be to, šios šalies ekonomika pagrįsta užsieniečių darbo jėga. Jie sudaro apie 85 proc. visų gyventojų.
Lietuvai nesako „ne“
Agnė prisipažįsta iš pradžių maniusi, kad neįmanoma mūsų šalyje įgytų teisinių žinių pritaikyti užsienyje, nes Vilniaus universitete teisininkai daugiausia studijuoja Lietuvos teisę ir ES teisės pradmenis. „Pasirodo, tai netgi labai įmanoma. Kadangi Lietuvoje daug dirbau su Europos Sąjungos teise, ji man tapo labai geru pagrindu. Nes daug valstybinių institucijų užsienyje, net ir ne Europoje, kaip pavyzdį renkasi Europos Sąjungos teisės aktus“, – tvirtina mergina.
Tačiau ji pabrėžia, kad arabų pasaulyje egzistuoja sava specifika, daugelis valstybinių institucijų sprendimų paremti tradicijomis. Tai turi įtakos ir teisininko praktikai, nes, kaip sako Agnė, ji negalėjo vadovautis vien sausais vietiniais įstatymais ir teismų sprendimais. „Arabų pasaulyje reikia kultūriškai pritapti“, – reziumuoja lietuvė ir priduria, kad atvykus į naują šalį vis vien reikėdavo susipažinti su jos teisės sistema ir teisės aktais.
Prakalbus apie ateities planus, pašnekovė tikina ateitį reginti Europoje, galbūt ir savo šalyje: „Lietuva man visada yra ta vieta, kur norėčiau grįžti, bet tai priklausys nuo daugelio dalykų. Jeigu atrasčiau, kur realizuoti savo labai specifinę patirtį, pamatyčiau įdomių galimybių, kodėl gi ne?“
Straipsnio autorius: Agnė Grinevičiūtė, VU
