Kažin ar generalinis prokuroras A.Valantinas ir jo pavaduotojas G.Jasaitis nieko nežino apie Klaipėdos prokurorų darbus?


„Klaipėdos mieste prigeso policijos kova su organizuotu nusikalstamumu, - rašo I.Laucius rašte, kuris pažymėtas grifu „slaptas“, - ji neturi puolamojo charakterio“. Atitinkamos Klaipėdos VPK tarnybos panaudojo įstatymo dėl asmenų prevencinio sulaikymo galimybes ne tiek, kiek galėjo. Policija jau antrą mėnesį nebepateikia operatyvinių duomenų, kurie leistų sankcionuoti prevencinį sulaikymą, nors kassavaiti¬niuose pasitarimuose pas miesto vyr. prokurorą to (kaip ir kitų priemonių) nuolat pastoviai reikalaujama. Tarp operatyvinių tarnybų ir tardymo skyriaus nėra glaudaus bendradarbiavimo. Dėl to įprastine ir prevencine tvarka sulaikytų organizuotų nusikaltėlių bylose tardymas vyksta vangiai, bylas (pvz. I.Baužos ir kitų) norima nutraukti.

Pateikiu Jums pažymą apie tardytojo S.Jasevičiaus darbą. Iš jos matyti, kad prevencine tvarka sulaikytų - Volosunovo, Bendralausko, Vanagaičio, Miliutino - bylose tardytojas per 3 mėn. dirbo atitinkamai 4,30 ir 3,45 valandos. Minėtoje I. Baužos ir kitų prievartavusiųjų iš Paulauskienės 35 tūkstančius JAV dolerių byloje dirbta daugiau - 24 darbo valandas. Buvo duoti prokuroro rašytiniai nurodymai, bet jie nevykdomi. Tuo pat metu yra gauta operatyvinių duomenų (juos žino ir INTS skyriaus komisaras P. Rzianinas), kad tirdamas Žukausko bylą, S. Jasevičius pažeidė tardymo etiką - suėjo į neleistinus santykius su įtariamojo seserimi.

Siekiant "išgelbėti" 35 tūkstančių JAV dolerių prievartavimo bylą, ją perdaviau tirti prokuratūros darbuotojui, bet visų tos kategorijos bylų mes ištirti negalime. Todėl reikėtų įvertinti ir atitinkamai paveikti ir pulkininką E. Staponkų, kuris šių svarbių bylų tyrimo organizavimui neskyrė reikiamo dėmesio. Pastebėjęs, kad vien tik koordinuojamojo pobūdžio ir prokurorinio poveikio priemonėmis darbo šioje srityje nesiseka pagyvinti, š.m. rudenį kreipiausi į vyr. komisarą V.Račkauską. Siūliau atlikti žinybinį patikrinimą, bet apie jo atlikimą ir rezultatus manęs niekas neinformavo“.
„Jis jau seniai pardavinėjo bylas“, - pasakojo LL šaltiniai. Dar prieš dvejus metus „Lietuvos rytas“ taip pat rašė apie tai, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras Sigitas Jasevičius nutraukė ikiteisminį tyrimą piktnaudžiavimu tarnyba įtariamiems ekonominės policijos tyrėjams. Baudžiamoji byla pareigūnams buvo iškelta po to, kai Specialiųjų Tyrimų Tarnybai tapo žinoma apie Klaipėdos verslininko A. Stasiukevičiaus namuose ir bendrovėje atliktas neteisėtas kratas. Dienraštyje buo atskleistos įvykio aplinkybes bei padaryta prielaidą, kad prokuroras, nutraukdamas ikiteisminį tyrimą, neįvertino visų liudijimų bei aplinkybių. Pažymėta, kad tai ne vienintelis ikiteisminis tyrimas, kurį prokuroras S. Jasevičius, anot "Lietuvos ryto", numarino. Neseniai jis nutraukė ikiteisminį tyrimą buvusio Palangos politiko A. Kačinausko atžvilgiu, kuris keletą metų asmeniniais reikalais vykdavo į užsienio šalis, tačiau tuo tarpu darbo apskaitos žurnaluose buvo žymima, kad jis dirba. Nepaisant to, kad žiniaraščiuose pasirašydavo pats politikas, taip suklastodamas dokumentus, prokuroro tai neįtikino.
Ar I. Laucius buvo S. Gaidjurgio „stogas“?

LL šaltiniai teigia, kad ir minėto skundo autorius, dabartinis Klaipėdos apygardos prokuratūros vadovas I. Laucius, turi ką slėpti. Mat aiškėja, kad net ir garsiausias Klaipėdos galvažudys Sigitas Gaidjurgis turi jaustis dėkingas I. Lauciui.

„S. Gaidjurgio nusikaltimus ištyrė ne Klaipėdos apygardos prokuratūra, bet Generalinė prokuratūra, o Klaipėdos prokurorai ją buvo net nutraukę. - pasakojo LL šaltiniai, - Negana to, nutraukęs bylą S.Gaidjurgiui, I. Laucius leido su ja susipažinti „Respublikos“ žurnalistei, kuri pagal šios bylos medžiagą parašė labai teigiamą straipsnį apie Gaidjurgį, neva jis yra šeimos žmogus ir yra neteisingai apšmeižtas“.

Kaip žinia, S. Gaidjurgio gaują demaskuoti padėjo vienas "tulpinių" gaujos lyderių Virginijus Baltušis. Kai prieš kelerius metus pareigūnai sulaikė S. Gaidjurgį ir jo artimiausią pagalbininką Renatą Šadeikį, iš pradžių mažai kas tikėjo, jog šį kartą pavyks įrodyti nors vieną S. Gaidjurgio nusikaltimą. Šis Klaipėdos mafijozas bene 15 metų buvo nesugaunamas, nors apie jį ir sklandė legendos. Tačiau šįkart pareigūnai buvo pasirengę: jie surinko pakankamai įkalčių, kad būtų galima prie sienos priremti ne tik S.Gaidjurgį, bet ir jo gaujos narius. Todėl nieko keisto, jog pajutęs gresiančią atsakomybę su teisėsauga sutiko bendradarbiauti bene artimiausias S. Gaidjurgiui žmogus – R. Šadeikis. Jam prabilus, atskleista net 17 žmogžudysčių.

Kaip išsisuko A.Bosas?

Nors dar visai neseniai Valstybės saugumo departamentas savo pažymose Antaną Bosą įvardindavo kaip asmenį, palaikantį nuolatinius ryšius su nusikalstamo pasaulio atstovais, šiuo metu A. Bosas – klestintis verslininkas ir politikas, besipuikuojantis jauna ir gražia žmona žurnalo „Žmonės“ viršelyje ir bene kiekviename panašaus žurnalo numeryje pasakojantis apie egzotiškas atostogas ir savo turtus. Tačiau visai neseniai A.Bosui teko galvoti, kaip išvengti įkalinimo iki gyvos galvos bausmės.

Mat po to, kai Vakarų pramonės ir finansų korporacijos savininkai pasidalino šios grupės turtą, buvo bandyta nužudyti vieną iš verslininkų Igorį Udovickį, dėl turto besivaidijantį su vienu iš korporacijos savininkų – Martynu Gusiatinu.

Šiuo nusikaltimu įtartas 25 metų klaipėdietis Dainius Jankus, vos sulaikytas policijos, pareiškė, kad I. Udovickio nužudymą užsakė žurnalo „Žmonės“ viršelio herojus Antanas Bosas. Televizijoje pateiktais duomenimis, per pirminę apklausą D. Jankus prisipažino, kad nusikaltimo užsakovas yra Seimo narys, tuometinis Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas A. Bosas, tuo metu vadovavęs Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijai.

Vėliau D. Jankus pakeitė pirminius savo parodymus ir tikino, kad A. Bosą pavadinti pasikėsinimo užsakovu jį esą privertę Klaipėdos VPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos (ONTT) pareigūnai. Policininkai neva grasino, kad D. Jankus bus uždarytas į areštinės kamerą, kurios gyventojai iš žiniasklaidos žino, jog jis yra Specialiųjų tyrimų tarnybos agentas, tad ten su juo bus susidorota.

Vėliau A.Bosas buvo paliktas ramybėje, nes įtarimai dėl šio nusikaltimo buvo pateikti D. Jankui ir D. Belogubovui - esą pastarasis D. Jankaus, dirbusio sargu A. Bosui priklausančiame elnyne, prašymu ieškojo asmenų, galinčių nužudyti I. Udovickį.

Tuomet ir paaiškėjo, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros ONTT vyriausiojo prokuroro pavaduotojas S. Jasevičius labai artimai susijęs su A.Bosu. Mat S. Jasevičiaus žmona Rasa tuo metu ėjo jau minėtos Vakarų pramonės ir finansų korporacijos prezidentės pareigas. Vėliau S. Jasevičius aiškino, kad jis netyrė ir nekontroliavo nė vienos bylos, susijusios šia verslo struktūra bei jos buvusiu vadovu A. Bosu. Anot prokuroro, jo žmona korporacijai vadovauti pradėjo A. Bosą išrinkus į Seimą.

S.Jasevičiaus tiesioginis viršininkas – Klaipėdos apygardos prokuratūros Labai sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus prokuroras Edvardas Staponkus - taip pat turi ką slėpti nuo visuomenės. Apie tai neseniai rašė „Klaipėdos“ dienraščio žurnalistas Vaidotas Zaleckis. Straipsnyje rašoma, kad A. Staponkus, tirdamas bankrutavusios įmonės „Jūra“ bylą, „numarino“ vieną bylą, kurioje įtariamąja galėjo būti ir jo žmona. Tuo metu E. Staponkus vadovavo Klaipėdos policijos tardymo skyriui. Šis skyrius buvo iškėlęs bylą dėl „Jūros“ turto pasisavinimo, tačiau baudžiamąją bylą vėliau kažkur pradangino. Tai paaiškėjo tik po to, kai „Jūros“ bylą ėmėsi tirti speciali grupė, į kurią įėjo VSD, STT, prokuratūros ir policijos pareigūnai. Kai jie ėmė apklausinėti „Jūros“ bylos liudininkus, šie pareiškė, kad juos dėl šios istorijos jau apklausė Klaipėdos policininkai. Paaiškėjo, kad kažkur klajoja dar viena byla, kurios pėdsakus kažkas mėgina nuslėpti. Po ilgų paieškų pavyko nustatyti, kad dingusi byla yra Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato Tardymo skyriaus vadovo E.Staponkaus kabinete.
Tada ir paaiškėjo, kad 1996 m. pavasarį buvo iškelta baudžiamoji byla dėl ‚Jūros“ lėšų grobstymo stambiu mastu. Vienas įtariamųjų – UAB „Klaipėdos ava“ vadovas Arvydas Kiltinavičius. 1994 m. UAB „Amfibija“ iš „Jūros“ išsinuomojo laivus, kuriuos remontuoti neva nuplukdė į UAB „Klaipėdos ava“. Už tariamai atliktą remontą buvo sumokėta 310 tūkst. dolerių. Sąskaita buvo pateikta „Jūros“ administracijai, kuri, neįsitikinusi, kad laivai iš tiesų buvo suremontuoti, už laivų nuomą nebereikalavo pinigų.
Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai surinko įrodymų, kad šis remontas buvo fiktyvus, ir kad „Amfibija“, sutarusi su „Jūros“ administratoriumi, jos laivų ne tik kad nesuremontavo, bet ir jais naudojosi nemokamai, tuo padarydama „Jūrai“ ne mažesnę kaip 1,2 mln. Litų žalą. Šioje byloje figūravo ne tik „Klaipėdos ava“, vadovaujama A.Kiltinavičiaus, bet ir Kaliningrado srityje, Sovietske, registruota bendrovė „Zigna“, kurios savininkė – A. Kiltinavičiaus pusbrolio žmona. Nors pagal dokumentus „Zigna“ suremontavo laivus už milijoną litų, tačiau policininkai išsiaiškino, kad „Zigna“ tėra prekybinis kioskelis Sovetsko mieste. Ekonominės policijos pareigūnai šią bylą perdavė į Tardymo skyrių, kur ši byla ir pradingo. Kai šia istorija susidomėjo aukštesnės instancijos, prokurorui Julijui Stepanovui buvo duotas nurodymas E. Staponkaus kabinete atlikti oficialų bylos poėmį. 1997 m. lapkritį ši byla rasta tarp kitų nutrauktų bylų. Pasak dienraščio „Klaipėda“ šaltinių, ši byla nuo 1996 m. pavasario pusantrų metų dulkėjo seife – nebuvo atliktos apklausos, atpažinimai, ekspertizės. Vietoj to rastas E. Steponkaus nutarimas nutraukti baudžiamąją bylą. Tačiau oficialiai statistikai išduotoje baudžiamosios bylos apskaitos kortelėje parašyta, kad byla ne nutraukta, o tik sustabdyta. Dar daugiau, E.Staponkaus sprendimas nutraukti šią bylą nebuvo patvirtintas prokurorų, kaip to reikalauja įstatymas. Be to, ši byla nebuvo įtraukta į bylų, iškeltų dėl turto išvaistymo ir vėliau nutrauktų, sąrašą, sudarytą E. Staponkaus.
Išaiškėjus šiems pažeidimams, E. Staponkus paaiškino, kad į paties padarytą bylų sąrašą jis nutrauktos bylos neįrašė, nes, matyt, pamiršo, prokurorams bylos neperdavė, nes ji pasimetė tarp kitų, mažareikšmių, o melagingą statistinę kortelę rašė ne jis - jis tik pasirašė, neįsigilinęs, kas joje parašyta. Šią istoriją tyręs prokuroras J. Stepanovas „Klaipėdai“ papasakojo vieną mažą smulkmeną – A. Kiltinavičiaus vadovaujamoje „Klaipėdos avoje“ dirbo...dabartinė E. Staponkaus žmona Rūta Gedutienė. „Nepamenu, ar vyriausiąja, tačiau buhaltere šioje bendrovėje ji tikrai dirbo“, - sakė prokuroras.
Kaip teigia „Klaipėda“, bet kuriam kitam asmeniui už tokius šiurkščius nusižengimus kaipmat būtų iškelta baudžiamoji byla. Tik ne E. Staponkui. Negana to, po kurio laiko jis padarė karjerą ir buvo paskirtas Klaipėdos apygardos prokuratūros ONTT vyriausiuoju prokuroru ir šiuo metu vadovauja šios prokuratūros Labai sunkių nusikaltimų tyrimo skyriui.

J.Petkevičienė: "steigėja yra Klaipėdos savivaldybė, įstatymas suteikia mūsų komisijai teisę pavesti atlikti tyrimą būtent jai". Paves ožių bandai atlikti vieno ožio suėstų kopūstų tyrimą. Po tyrimo kopūstų gali sumažėti.

Gyvendamas Klaipėdoje nuolat girdėjau kalbas, kad straipsnio personažai veikė pagal tokią schemą: kokiai nors įmonei iškildavo problemos su "valdiškais namais". Įmonei buvo pasiūloma "paremti biblioteką". Paremdavo- problemos baigdavosi. Taip viena UAB gal kokiais 1995 m. bibliotekai pakeitė langus už astronominę tiems laikams 800 tūkst. litų sumą. Kitos miesto bibliotekos vegetavo....