Šalies aukščiausiajai vadovybei niekaip nepajėgiant išspręsti Valstybės saugumo departamento vadovybės klausimo ir pradėti institucijos reformų, situaciją šalies žvalgyboje komentuoja vis daugiau buvusių jos pareigūnų. „Balsas.lt“ apžvalgininkas Tomas Čyvas šia tema kalbina Mindaugą Valiukevičių.
- Kiek žinoma, iš tarnybos departamente pasitraukėte visai neseniai – kilusio skandalo metu. Kokiame padalinyje dirbote ir kokia buvo Jūsų veiklos sritis?
- Iš departamento pasitraukiau galima sakyti skandalo įkarštyje. Deja, į antrą klausimo dalį atsakyti negaliu.
- Ar jūsų sprendimas išeiti buvo tiesiogiai ar netiesiogiai susijęs su pačiu skandalu?
- Departamentą palikau dėl kitų priežasčių – nelabai pavyko derinti profesinę ir mokslinę veiklas. Rašau disertaciją, o tokiam užsiėmimui, kaip žinoma, reikia skirti nemažai laiko. Taigi atsidūriau kryžkelėje ir teko rinktis. Atvirai šnekant, nežinau kaip būčiau pasielgęs, jei departamento nebūtų sukrėtęs skandalas. Tačiau galiu drąsiai teigti, jog susiklosčiusi situacija padėjo apsispręsti. Juolab, kad jau kurį laiką jaučiau diskomfortą tarnaudamas institucijoje, kuriai vadovauja nusikalstama organizacija pripažintos struktūros karininkas.
- Ar skandalo metu buvo daugiau pasitraukusių pareigūnų?
- Iš mano padalinio - ne.
- Ką pasakytumėt apie atmosferą ir nuotaikas departamente?
- Atmosfera visiškai nesveika. Aukštesnioji vadovybė yra praradusi bet kokį pasitikėjimą, o varomoji departamento grandis nebeturi motyvacijos (nekalbu apie palaižūnus ir karjeristus, pastariesiems bet koks sukrėtimas tik į naudą). Paskutiniu metu departamentas dirbo „laisvomis apsukomis“ – vadovybė buvo užsiėmusi konjunktūriniais reikalais, tuo tarpu iš žemesniojo rango pareigūnų reikalauta rezultatų ir iniciatyvos. Prie viso to dar reikėtų pridėti ir vadovybės nenorą laikytis savo pačių išleistų įsakymų.
Įsivyravo totali darbo imitacija, vis labiau panašėjanti į biurokratinį „atsirašinėjimą“. Kai kas iš pareigūnų surado išeitį – užsimetė cinizmo skraistę, kiti – perdegė. Taip pat daug neigiamos įtakos padorumą išlaikiusių pareigūnų moralinei būklei padarė buvusių vadovų pareiškimai apie tai, kam iš tikrųjų turėtų tarnauti saugumietis. Gal ir sunku patikėti, tačiau departamente dar liko tokių pareigūnų, kurie priesaiką laiko šventa. Jie buvusio direktoriaus repliką apie „nesusipratusius idiotus, galvojančius, kad jie tarnauja Lietuvos Respublikai, o ne vadovybei“ priėmė kaip spjūvį į veidą.
- Iš VSD yra išmesti keli pareigūnai: kontržvalgybininkai ir apie VSD vadovybės susidorojimą taip pat kalbantis I. Melianas. Kaip galėtumėte pakomentuoti jų teiginius VSD vadovybės atžvilgiu?
- Nereikia būti saugumiečiu kad suprastum, jog su jais buvo susidorota.
- Prieš kelias savaite I. Melianas savo interviu minėjo vieną personažą, kurį įvardijo „Pipkumi“. Žinot apie ką kalba? Kiek teisybės tame, jog šio pono veikla žlugdė ištisų padalinių veiklą, bet tiko VSD vadovybei?
- Taip, aš žinau kas yra „Pipkus“, ir galiu patvirtinti visus teiginius apie jo veiklą.
- Iš visko labai panašu, kad „Pipkus“ yra ne kas kitas, o žiniasklaidoje jau keletą kartų linksniuotas Ričardas Rupkus. Minėtas ir kaip žurnalistų verbavimo entuziastas. Ką nors apie tai galite pasakyti?
- I.Melianas nepanoro atskleisti jo tapatybės, negaliu to padaryti ir aš.
- Ar jus kvietė liudyti Seimo NSGK? Kaip vertinate tyrimą ir išvadas bei sprendimą paviešinti medžiagą?
- Liudyti pakviestas nebuvau. Būtų gaila, jei komiteto darbas nueitų perniek. Tai galutinai sugriautų tikėjimą kiek šviesesne mūsų valstybės ateitimi.
- Pritartumėte teiginiui, kad po A. Pociaus vadovavimo VSD reiktų kurti iš naujo?
- Visu 100 procentų.
