Naujoji Valstybės saugumo departamento vadovybė tęsia “šlovingą” buvusio vadovo Arvydo Pociaus tradiciją – neigti, šmeižti, kaltinti išdavystėmis buvusius bendradarbius, siųsti juos į tremtį gardinuose, rašo „Lietuvos žinios“.
„Lietuvos žinios“ (LŽ) rugpjūčio pradžioje rašė apie Šarūno Paberaliaus istoriją. Kaip papasakojo LŽ žurnalistui pats Š. Paberalius ir jo artimieji, slapta su VSD bendradarbiavęs ir ketinęs slaptojoje tarnyboje įsidarbinti jaunuolis iš pradžių buvo nusiųstas dirbti Viktoro Uspaskicho apsaugos darbuotoju Kėdainiuose, o vėliau išduotas ir turėjęs bėgti iš šalies.
VSD išsižadėjo slapto bendradarbio, tačiau šį faktą patvirtina kiti liudininkai.
Viską neigia
Jau rugpjūčio 6-ąją, pirmadienį, VSD generalinis direktorius Povilas Malakauskas Seimo pirmininkui Viktorui Muntianui siunčia raštą „Dėl tariamo Š. Paberaliaus bendradarbiavimo su VSD“, kuriame rašoma, kad „VSD patikrino š. m. rugpjūčio 2-3 dienomis žinių portale „Delfi“ ir dienraštyje „Lietuvos žinios“ paskelbtą informaciją apie neva buvusį slaptąjį VSD bendradarbį Šarūną Paberalių. Per patikrinimą nustatyta, kad minėtasis Š. Paberalius niekada nebuvo nei VSD pareigūnu, nei slaptuoju ar kitokiu bendradarbiu. Š .Paberaliaus, jo artimųjų bei neįvardytų kolegų teiginiai apie tariamą šio asmens bendradarbiavimą su VSD neatitinka tikrovės ir yra naudojami nepagrįstiems kaltinimams Lietuvos teisėsaugai“.
Susirūpino opozicija
Ši istorija, kaip slaptas VSD bendradarbis Š. Paberalius, dirbęs NPA Kėdainių skyriaus saugos būrio viršininku, Viktoro Uspaskicho apsaugos darbuotoju, buvo galimai išduotas Saugumo departamento vadovybės ir dėl to turėjo sprukti į JAV, sudomino ir Seimo Tėvynės sąjungos atstovus.
„Institucijos, vykdančios operatyvinę veiklą, turi saugoti ir branginti savo agentų slaptumą. Manau, naujasis VSD vadovas P.Malakauskas turi atlikti rimtą tyrimą ir išsiaiškinti spaudoje skelbiamos informacijos pagrįstumą, o faktams pasitvirtinus - nustatyti, kas ir kodėl išdavė slaptą VSD darbuotoją Š.Paberalių, dėl ko jis turėjo slėptis užsienyje. Kalti dėl to VSD pareigūnai turi atsakyti“, - pareiškė Seimo narė Rasa Juknevičienė.
Gautas patvirtinimas
„Lietuvos žinios“ gavo notariškai patvirtintą buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Juozapo Algirdo Katkaus raštą, kuriame patvirtinama, kad Š. Paberalius bendradarbiavo su Seimo NSGK ir sąžiningai dirbo Lietuvos naudai.
Priminsime, kad LŽ rašė apie tai, kad nuslūgus sausio įvykiams, Š. Paberalius, turintis karatė sporto meistro vardą, pateko į policijos specialiosios paskirties būrį „Aras“, jame ištarnavo ketverius metus. Vėliau dar porą metų dirbo operatyviniu darbuotoju vidaus reikalų sistemoje. Dar kiek vėliau bandė laimę Valstybės saugumo departamente, tačiau tuometinis jo vadovas Mečys Laurinkus iš karto Š. Paberaliaus į slaptąją tarnybą nepriėmė, esą reikia patikrinti kvalifikaciją ir pan. Tačiau ir visiškai lauk neišvarė. Š. Paberaliui siūlyta padirbėti vienoje iš gausiai besikuriančių saugos tarnybų - tuo metu buvo aktyviai svarstoma, ar kai kurios jų nekelia grėsmės valstybės saugumui.
Š. Paberalius bandė apsidrausti ir patarimo klausė tuometinio Seimo (1996-2000 metų kadencija) NSGK pirmininko J.A.Katkaus. Šis konservatorių politikas patarė „pasipraktikuoti“ slaptuoju VSD bendradarbiu. Esą tai bus į naudą būsimam saugumo operatyvininkui. Taip 1998 metais Š. Paberalius tapo saugos tarnybos Nepriklausomų patarėjų agentūros (NPA) darbuotoju ir asmeniniu V.Uspaskicho sargybiniu.
Netikėtas uolumas
Ekspertai, konsultavę LŽ, atkreipė dėmesį į kai kurias keistas detales. VSD tarnybinis patikrinimas, kuriuo buvo paneigta paties Š. Paberaliaus išpažintis, jog jis buvęs slaptas VSD bendradarbis, truko tik dvi dienas - nuo 2007 metų rugpjūčio 3-iosios (penktadienio) iki rugpjūčio 6- osios (pirmadienio), t. y. nedarbo dienomis. Tai gal dar būti suprantama, nes saugumui išeiginių nėra.
Tačiau stebina tai, kaip per porą parų sugebėta atlikti išsamų patikrinimą, su VSD vadovo įsakymu sugebėta supažindinti dešimtis operatyvinių darbuotojų, o šie savo ruožtu turėję žaibiškai patikrinti visą savo agentūrą. Juk reikėjo surinkti ir susisteminti raštiškas tarnybinio patikrinimo išvadas, surinktas iš visų Lietuvos miestų padalinių, jas pateikti VSD generaliniam direktoriui, kuris savas išvadas pateikė Seimo pirmininkui. Aišku, ekspertų teigimu, tai būtų įmanoma, jei visi VSD agentai ar bendradarbiai yra vieno kompiuterio kietajame diske, tačiau normalios specialiosios tarnybos taip nesielgia, slaptieji bendradarbiai yra žinomi tik etatiniams VSD operatyvininkams, apie juos dažniausiai net vadovybė nieko nežino.
Sutapimas?
Nežinia, ar tai tiesiog sutapimas, tačiau kaip tik tą pačią dieną, rugpjūčio 8-ąją, kai Seimo kanceliarijos priimamojo raštinė gavo VSD atsakymą į paklausimą, pas premjerą G.Kirkilą įvyko „neplanuotas“ pasitarimas, kuriame dalyvavo P.Malakauskas, V.Muntianas bei premjero patarėjas Albinas Januška. Šio slapto susitikimo metu aptartos VSD tolesnės veiklos „perspektyvos ir gairės“, P.Malakauskas bandęs užsitikrinti premjero ir Seimo pirmininko paramą prieš galimą spaudimą iš neįvardytų politinių grupių. Šis susitikimas nustebino tuo, kad naujasis VSD vadovas reikalus aptarinėjo ne su tais šalies pareigūnais, kuriems yra tiesiogiai atskaitingas - šalies prezidentu ir Seimo NSGK nariais.
