„Departamentas palaiko idėją dėl žvalgybos ombudsmeno atsiradimo, tačiau detaliau bus galima apie tai kalbėti, kai bus parengti įstatymų projektai“, – teigiama BNS perduotame VSD komentare.
„Ši idėja pati savaime nėra nauja, dar praėjusioje Seimo kadencijoje esame siūlę numatyti atskirą žvalgybos ombudsmeną, kuris specializuotųsi žmogaus teisių užtikrinimo klausimuose ir taptų tarsi barjeru tarp politikų ir žvalgybos bei apsaugotų žvalgybos tarnybas nuo norų politizuoti jas, jeigu tokių norų pasitaikytų“, – nurodoma jame.
Šią savaitę Seime pristatyta Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo koncepcija, kurią parengė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto bei Seimo Teisės ir teisėtvarkos, Ateities, Žmogaus teisių komitetų atstovai.
Joje numatyta, kad tai būtų nepriklausoma institucija, o žvalgybos kontrolieriaus įgaliojimai apimtų išskirtinai žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą ir atitikties žmogaus teisių bei laisvių apsaugos reikalavimams vertinimą.
Kontrolierius turėtų teisę patekti į žvalgybos institucijų patalpas, teritorijas, transporto priemones, kitus objektus, gauti dokumentus, pareigūnų paaiškinimus, teikti siūlymus dėl žvalgybos institucijų veiklos.
Pagal projektą, šiam pareigūnui nebūtų teikiama tik informacija apie įslaptintų žvalgybos pareigūnų ar slaptųjų bendradarbių tapatybę bei iš užsienio partnerių gauti duomenys.
Žvalgybos ombudsmenas tyrimus galėtų pradėti ir savo nuožiūra, gavęs Seimo ar jo komiteto paklausimą, sulaukęs pačių žvalgybos pareigūnų skundų ir pan.
Siūloma, kad žvalgybos kontrolierių penkeriems metams skirtų Seimas Seimo pirmininko teikimu, pritarus Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.
„Didėjant įvairaus pobūdžio grėsmėms, atsirandant hibridinių grėsmių sampratai, visose Vakarų pasaulio valstybėse plečiasi žvalgybos institucijų įgaliojimai, bet šalia to atsiranda poreikis turėti nepriklausomą kontrolierių, kuris galėtų vertinti, kaip tam tikri metodai ir tos žvalgybų išaugusios galios yra taikomos. Kitaip tariant, ar tas taikymas atitinka žmogaus teisių ir laisvių apsaugą ir kitas svarbias normas“, – pristatydamas koncepcija Seime sakė vienas iš jos iniciatorių, Seimo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Apie iniciatyvą įkurti tokį instituciją diskutuojama daugiau nei dešimtmetį, tačiau jos priimti vis nepavykdavo.
Pastarąjį kartą ji buvo atgimusi, kai Seimą 2019 metų pabaigoje pasiekė žvalgybos galias plečiantis prezidento Gitano Nausėdos pateiktas įstatymų pataisų paketas.
