Pasak VSD, daugiau nei prieš dešimtmetį pradėjus vystyti naujų teniso kortų sostinėje projektą, koncernui tuomet tarpininkavo ir tuometis krašto apsaugos ministras Gediminas Kirkilas, taip pat minimi buvę Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) vadovai Vytas Nėnius bei Algirdas Raslanas, buvusi Ūkio ministerijos vieno departamentų vadovė Neringa Pažūsienė. Tiesa, pastarųjų tarnautojų vaidmuo siekiant koncernui palankių sprendimų VSD informacijoje detaliau nenurodomas.
Tokią informaciją departamentas pateikė parlamentinį tyrimą dėl verslo grupių įtakos politiniams procesams atliekančiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Iš pradžių VSD buvo pateikęs išslaptintą informaciją, kurios dalis buvo slapta, kiek vėliau komitetui pateikta išsamesnė išslaptinta informacija – joje atsiskleidžia kai kurios buvusios užtušuotos politikų ir valdininkų pavardės.
Koncernas „MG Baltic“ VSD informaciją vadina nepagrįstomis interpretacijomis, o teniso aikštyno statybų projektą – vienu sėkmingiausių ES lėšų panaudojimu ir reikšmingu socialiniu projektu.
Taikinys - ES paramą administruojanti Ūkio ministerija
Naujai išslaptintoje VSD pažymos dalyje VSD pažymi, kad „MG Baltic“ vadovas Darius Mockus, buvę koncerno viceprezidentai Romanas Raulynaitis ir Rolandas Vingilis buvo suinteresuoti turėti sau lojalių asmenų Ūkio ministerijoje, kadangi ministerija administruoja europinę paramą projektams verslo, mokslinių tyrimų ir turizmo srityse.
Kaip geriausią neskaidrios koncerno įtakos Ūkio ministerijai pavyzdį VSD pateikia viešosios įstaigos „Vito Gerulaičio vardo teniso akademija“ vardu vystytą sporto ir sveikatingumo komplekso projektą sostinės Ąžuolyno gatvėje. Pastatą administruoja „MG Valda“, čia įsikūrusi įmonės administracija, statybas vykdė koncerno įmonė „Mitnija“.
Anot VSD, projekto iniciatorė buvo „MG Baltic“ kontroliuojama bendrovė „Teniso pasaulis“. Ją šiuo metu valdo koncerno bendrovė „MG Valda“, viena simbolinė akcija priklauso Kūno kultūros ir sporto departamentui. „Teniso pasauliui“ priklauso ir didžioji dalis Vito Gerulaičio teniso akademijos – 73,3 proc., dar po 13,3 proc. įstaigos dalis valdo KKSD ir Vilniaus miesto savivaldybė.
VSD nurodo, kad koncernas siekė maksimalios ES ir valstybės paramos, jog nereikėtų investuoti savo pinigų.
„Šias iniciatyvas įgyvendinti padėjo G. Kirkilas, kuris atliko tarpininko vaidmenį organizuojant susitikimus ir įtikinėjant sprendimus turinčius priimti asmenis“, – nurodoma VSD informacijoje.
VSD: atlygis tarnautojai - dovanų čekiai
Rašte taip pat teigiama, kad „MG Baltic“ interesams atstovavo buvęs ūkio viceministras N. Eidukevičius bei buvusi ministerijos Teisės ir viešųjų pirkimų departamento vadovė N. Pažūsienė.
„Pastarajai buvo atsilyginama dovanų čekiais. Į neskaidrias schemas taip pat buvo įtraukti ir tuometiniai Kūno kultūros ir sporto departamento atstovai Vytas Nėnius ir Algirdas Raslanas“, – teigiama rašte.
Paraiška dėl teniso aikštynų projekto finansavimo pirmąkart pateikta 2005-ųjų kovo 31 dieną. 2006-ųjų sausį tuomečio socialdemokratų pirmininko Algirdo Brazausko vadovaujama Vyriausybė pripažino būsimąjį teniso aikštyną Ąžuolyno gatvėje nacionalinės svarbos sporto objektu. Pirminiu etapu teniso akademijai vystyti 2006-aisiais suteikta apie 26 mln. litų (7,5 mln. eurų) parama.
2008 metų rugpjūtį Vyriausybei jau vadovaujant naujajam LSDP pirmininkui Gediminui Kirkilui, tuometinis ūkio ministras Vytas Navickas (į tuometę Vyriausybę deleguotas Kazimiros Prunskienės vadovautos Valstiečių liaudininkų sąjungos) pasirašė įsakymą dėl dar beveik 6 mln. litų (per 1,7 mln. eurų) papildomos paramos skyrimo.
Įskaitant vėlesnį ES finansavimą, iš viso akademijai skirta beveik 32 mln. litų (per 10,5 mln. eurų) parama.
VSD pažymi, kad Finansų ministerija ir Konkurencijos taryba priešinosi pateiktam projekto finansavimo modeliui, ypač priešinosi, kad būtų skirta suma, numatyta paraiškoje. Finansų ministerijai tuo metu vadovavo socialdemokratas Zigmantas Balčytis.
N. Pažūsienė: vienintelė „dovana“ – STT ir VSD persekiojimas
VSD minima tuometinė Ūkio ministerijos atstovė N. Pažūsienė šiuo metu dirba Centrinėje projektų valdymo agentūroje Viešosios ir privačios partnerystės skyriaus eksperte ir kartu su kitais kolegomis dalyvauja derinant nacionalinio stadiono koncesijos sutarties sąlygas.
Ji, anksčiau kartu su buvusiais Ūkio ministerijos vadovais, buvo sulaukusi teisėsaugos kaltinimų trąšų gamintojos „Achemos“ protegavimu steigiant bendrą su valstybe įmonę – Gamtinių dujų terminalą, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-aisiais ją išteisino.
Pati teisininkė BNS sakė, kad VSD metami kaltinimai dėl to, jog ji atstovavo „MG Baltic“ interesams ir už tai gavo atlygį, neturi pagrindo.
„Esu tikrai gavusi „dovaną“, bet tik iš VSD ir STT – penkerius metus tampymo po teismus. Tai tikrai buvo dovana. Daugiau komentuoti aš tikrai negaliu nieko. Kaip ir visuose projektuose, ministerijų teisininkai dalyvauja, Vyriausybės pasitarimuose tikrai teko dalyvauti dėl šio projekto. Bet daugiau kažkokių santykių, interpretavimų... nuo šito turiu susilaikyti. Tada galima prie kiekvieno projekto prirašyti kiekvieną teisininką“, – aiškino ji.
N. Eidukevičius ūkio viceministru yra dirbęs keliose vyriausybėse – nuo 2001 metų iki 2006 metų rugsėjo. 2006–2016 metais jis vadovavo įmonei „Kauno tiltai“, jos valdybai, 2017-aisiais buvo įmonės stebėtojų tarybos narys.
„Kauno tiltai“ taip pat minimi VSD parlamentarams pateiktoje informacijoje, kaip stambių „Lietuvos geležinkelių“ konkursų laimėtojai, dalyvavę pirkimuose kartu su „MG Baltic“ bendrove „Mitnija“.
N. Eidukevičius anksčiau minėts ir buvusio Kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojo Daivio Zabulionio atleidimo istorijoje. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Susisiekimo ministerijai teiktoje medžiagoje įvardyta, kad D. Zabulionis į pareigas paskirtas N. Eidukevičiaus ir buvusio „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio pastangomis.
Nuo šių metų sausio „Kauno tiltuose“ N. Eidukevičius nebedirba ir yra išvykęs gyventi į JAV, BNS informavo įmonės atstovai. Su juo BNS nepavyko susisiekti.
G. Kirkilas: situaciją žinojau, bet niekam netarpininkavau
Departamento informacijoje apie koncerno siektą daryti įtaką Ūkio ministerijai pateikiamas 2006-ųjų gegužės tuomečio krašto apsaugos ministro G. Kirkilas, po dviejų mėnesių tapusio premjeru, susirašinėjo su „MG Baltic“ koncerno vadovu Dariumi Mockumi epizodas.
Verslininkas piktinasi, kodėl Finansų ministerija blokuoja teniso akademiją, tuo metu G. Kirkilas lakoniškai atsako nežinąs ir žada padėti, „padirbėti“, nors pripažįsta, kad laiko tam trūksta.
Komentuodamas tuometinę situaciją, dabartinis Socialdemokratų darbo partijos vadovas G. Kirkilas BNS teigė, kad tai buvo viešosios ir privačios partnerystės projektas, arenos statybos buvo „viešasis interesas“, o jis pats koncernui palankių sprendimų nesiekęs.
„Aišku, jie kreipdavosi. Tuo metu ponas Mockus buvo ir Teniso federacijos prezidentas, tai buvo viešasis interesas“, – savo pažadą padėti Vyriausybėje įvertino G. Kirkilas.
Dar anksčiau G. Kirkilas nurodė, jog su „MG Baltic“ vadovu komplekso statybų klausimais bendravo, nes pats žaidžia tenisą ir pažįsta D. Mockų iš šios aplinkos.
Jis pabrėžė jokių sprendimų nederinęs nei būdamas krašto apsaugos ministru, nei premjeru, nes visais klausimais rūpinosi Finansų ministerija. Anot jo, tuo metu derėtasi ir dėl galimybių gauti europinę paramą viešbučiui prie komplekso, bet jį galiausiai „MG Baltic“ pastatė savo lėšomis.
„Nieko nepavyko išspręsti, nes tokie buvo reikalavimai ir jų laikėsi Finansų ministerija – viešbutis nebuvo įtrauktas į aikštyno kompleksą“, – pabrėžė ekspremjeras.
G. Kirkilas teigia nepamenantis, kokia papildoma parama buvo skirta iš Ūkio ministerijos jam jau būnant premjeru. Politikas tikina teniso arenos klausimų neaptarinėjęs nei su tuometiniu ūkio ministru V. Navicku, nei su viceministru N. Eidukevičiumi.
„Tuo tikrai nesirūpinau – visą laiką sakiau ministerijoms, kad darytų viską pagal įstatymus, – tikino G. Kirkilas. – Jokių susitikimų aš neorganizavau. Žinojau padėtį, ir tiek.“
Kūno kultūros departamento vadovai: darėme, kas priklausė
KKSD 2005–2009 metais vadovavęs A. Raslanas BNS sakė, kad jo vadovavimo metu departamentas aktyviai rūpinosi šešiais–septyniais sporto objektais, tarp jų – krepšinio arenos, Marijampolės futbolo aikštyno ir maniežo, o teniso akademija nebuvo niekuo išskirtinė. Anot jo, tuo metu augo teniso populiarumas, daugėjo sportininkų, o tenisui tinkamų aikštynų nebuvo, nors vyko ir Prezidento taurės, kitos svarbios tarptautinės varžybos.
„Jau buvo pradėję rezultatai kilti, ir kad išliktų bent toje grupėje, kurioje yra dabar, be tokios bazės buvo neįmanoma padaryti. Kitų variantų nebuvo ir šis buvo teiktas kaip iš dalies europinis ir iš dalies Vyriausybės. Siūlymas buvo bendras“, – teigė A. Raslanas.
Jis neigia, kad procesai vyko neskaidriai.
„Tai tegu įrodo. Ką galiu pasakyti dėl tokio parašymo? Juk dirbome savo darbą, siekėme rezultato, tas rezultatas buvo. Teikėme informaciją, dalyvavome argumentuojant, kodėl vieno ar kito sporto objekto reikia. Aš asmeniškai nelaikau, kad tai yra koks nors išskirtinis dalykas, buvo bendri didžiuliai projektai, šis dalykas buvo greta, negali jo niekaip išskirti“, – tikino jis.
A. Raslano pirmtakas V. Nėnius, KKSD vadovavęs 2001–2005 metais, teigė asmeniškai pažinojęs tuometinės Teniso federacijos vadovus, tarp jų – ir tuometinį garbės prezidentą D. Mockų, kadangi šis aktyviai dalyvavo teniso veikloje, padėjo jauniems sportininkams.
„Kadangi ir mano teniso klubas yra Teniso federacijos narys, buvo bendri darbai dėl teniso plėtros. Teko ir asmeniškai dalyvauti, kadangi žaidžiau tenisą (...). Matydavomės ir tenise, ir kalbėdavome, ir turnyrus vykdydavome, ir jis dalyvaudavo“, – teigė V. Nėnius.
Anot jo, įrengti teniso aikštynus teritorijoje greta Ąžuolyno gatvės buvo numatyta dar sovietmečiu, diskusijas dėl aikštyno iškėlė teniso bendruomenė 2004-aisiais, kalbėta apie galimas valstybines investicijas, tačiau jų valstybės strateginiuose planuose tuo metu nebuvo.
„Tad buvo ta užuomazga, kad Teniso sąjunga pradėtų ieškoti partnerių, o departamentas, kaip atsakingas – tuose dalykuose dalyvautų. Nežinau, kas ten parašyta, kam parašyta, tik sakau, kokia buvo situacija, buvo ieškoma būdų, kaip aikštyną pastatyti. O kaip procesai gali būti neskaidrūs, jei yra numatyta kompleksą įrengti ir ieškoma būdų, kaip tai padaryti?“ – stebėjosi V. Nėnius.
„MG Baltic“ projektą vadina skaidriu ir sėkmingu
„MG Baltic“ atsiųstame komentare BNS teigia, kad be valstybės ir ES investicijų, teniso akademijai koncernas skyrė per 9 mln. eurų savo lėšų ir tai buvo „vienas sėkmingiausių ES lėšų panaudojimo projektų“. Anot koncerno, projekto teisėtumas tikrintas Valstybės kontrolės ir kompetentingų ES institucijų, jos pažeidimų nenustatė.
Iš tiesų Valstybės kontrolė turėjo pastabų šiam projektui. 2008 metais ji nustatė, kad tuomet V. Nėniaus vadovautas KKSD viršijo įgaliojimus suteikdamas „Teniso pasauliui“ pernuomotame 3,5 ha valstybės sklype statyti teniso aikštyną be tuometinės Vilniaus apskrities viršininko administracijos leidimo – teisės aktai leido tik eksploatuoti esamus sporto statinius.
„Išplatintoje informacijoje pateikiamos interpretacijos, neturinčios jokio pagrindo, o prie sėkmingo šio socialinio projekto įgyvendinimo prisidėjo visi: vyriausybių nariai, kitų institucijų atstovai, išskyrus su etika prasilenkusį, savo mamos įmonei ES lėšas skyrusį, (buvusį – BNS) ūkio ministrą Dainių Kreivį“, – teigiama komentare.
Anot „MG Baltic“ atstovų, nuo arenos atidarymo perspektyviausi tenisininkai treniruojasi nemokamai, vykdomi įvairūs socialiniai projektai, arenoje vyksta prestižiniai Daviso taurės mačai ir kiti tarptautiniai turnyrai.
„Per veiklos vykdymo laikotarpį teniso akademiją baigė tūkstančiai vaikų, o arena naudojosi dešimtys tūkstančių gyventojų“, – akcentuoja koncernas.
VSD: verbuotas ir D. Kreivys
VSD pažymi, kad „MG Baltic“ atstovai 2010-aisiais bandė paveikti ir tuometinį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ūkio ministrą Dainių Kreivį, „kuris ne visada priimdavo koncernui naudingus sprendimus“. Anot VSD, kaip poveikio priemonę koncerno atstovai „platino per koncerno kontroliuojamą žiniasklaidą D. Kreivį kompromituojančią ir šmeižiančią informaciją“, o vėliau D. Kreivys buvo priverstas pasitraukti iš ūkio ministro posto“.
D. Kreivys iš ministro posto atsistatydino 2011-aisiais, Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) konstatavus, kad jis supainiojo interesus, kai skyrė ES paramą dviem sostinės mokykloms renovuoti – konkursus buvo laimėjusi ministro motinos iš dalies valdoma įmonė.
D. Kreivys BNS tvirtino, kad jam vadovaujant Ūkio ministerijai koncernas siekė gauti paramą teniso akademijos plėtrai – papildomai teniso salei.
„Jie rūpinosi aktyviai tuo projektu, jis negalėjo niekaip patekti į finansuojamų projektų sąrašą, bent pagal tuos aprašus, kurie buvo, bet buvo bandoma paveikti, kad jis patektų (...). Tai jei kažką vykdai, nebūsi tas, kurio „nuėmimą“ organizuoja“, – tikino D. Kreivys, paklaustas ar jo vadovavimo metu nebuvo priėmęs koncernui palankių sprendimų.
VSD vertinimu, koncerno vadovų siekiai išnaudoti savo verslo interesams ministerijų vadovus ar aukšto rango pareigūnus buvo daugiausia susiję su „MG Baltic“ statybų projektų įgyvendinimu.
Anot žvalgybos, koncernui itin sekėsi, kai stambius projektus prižiūrėjo Liberalų sąjūdžio deleguoti ministrai.
Parlamentinį tyrimą atliekantis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas išvadas parengti žada iki birželio 1 dienos. Jas vėliau dar turės tvirtinti Seimas.
