Valstybės saugumo departamentui (VSD) gali tekti vertinti, ar Lietuvoje veiklą pradedančios aukštosios mokyklos bei užsienio universitetų filialai nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui.
Tokia nuostata numatyta Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) bei konservatoriaus Andriaus Kubiliaus ir liberalsąjūdiečio Gintaro Steponavičiaus siūlomuose naujos redakcijos Mokslo ir studijų įstatymų projektuose.
Juose numatyta, kad norint užsiimti studentų ugdymu teks kreiptis į Studijų kokybės vertinimo centrą (SKVC), o šis savo ruožtu informacijos prašys iš VSD. Departamentas turės pateikti išvadą apie numatomą aukštosios mokyklos ar užsienio universiteto filialo veiklą - tai yra įvertins, ar ši veikla nekels grėsmės nacionaliniam Lietuvos saugumui.
Jeigu VSD išvada steigiamai aukštajai mokyklai bus palanki, tuomet jos veiklai bus degama žalia šviesa.
Diskusijos apie užsienio valstybių - daugiausia Rusijos ir Baltarusijos - aukštųjų mokyklų bei jų filialų keliamą grėsmę kilo praėjusių metų pabaigoje, kai paaiškėjo, jog nemaža dalis Lietuvos teisėsaugos institucijų pareigūnų diplomus įgyja Lietuvojs nelegaliai veikiančiuose rusiškų arba baltarusiškų universitetų padaliniuose.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) tokią situaciją yra įvardijęs kaip grėsmę nacionaliniam saugumui. Esą "garažiniuose" universitetuose išsimokslinę žmonės vėliau tampa valstybės tarnautojais, dirba ministerijose bei kitose institucijose, o kartais gali prieiti ir prie neviešos informacijos.
Konservatorius A.Kubilius pernai spalį kreipėsi į Vidaus reikalų ir Krašto apsaugos ministerijas, prašydamas duomenų apie darbuotojų išsilavinimą. Ministerijų pateikti duomenys liudija, jog vidaus reikalų ir krašto apsaugos struktūrose dirba daugiau Rusijos ir kitų buvusių Sovietų Sąjungos valstybių universitetų auklėtinių nei Vakarų šalyse mokslus krimtusių tarnautojų.
ŠMM duomenimis, Vyriausybė yra davusi licenciją tik Lenkijos Balstogės universiteto filialo veiklai Vilniuje, tačiau nėra išdavusi leidimo veikti jokiam Rusijos ar Baltarusijos universitetui. Nepaisant to, per pastaruosius penkerius metus net 500 Lietuvos piliečių kreipėsi į SKVC, prašydami pripažinti jų Rusijos ar Baltarusijos aukštųjų mokyklų padaliniuose įgytą išsilavinimą.
2005 metais Lietuvoje buvo nutraukta Tarptautinės Baltijos akademijos (TBA) veikla. Ši akademija Lietuvoje nelegaliai veiklą vykdė nuo 2003-iųjų, ją globojo Lietuvoje taip pat nesertifikuotas Baltijos rusų institutas.
