Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) dalį investicijų panaudojo neefektyviai, neekonomiškai ir nerezultatyviai, teigiama Valstybės kontrolės išplatintame pranešime spaudai.
Tarnybos padaliniai nepakankamai aprūpinti automobiliais, radijo ryšio priemonėmis, kompiuterine technika, stinga tarnybinių šunų, tačiau dalį valstybės sienų apsaugai skirtų lėšų VSAT ne pagal paskirtį panaudojo savo poilsio namams įrengti.
Auditoriai atkreipė dėmesį, kad aštuonios pasienio užkardos, kurios Lietuvoje buvo pastatytos prie išorinės Europos Sąjungos sienos pagal vieną 1999 metais patvirtintą projektą, yra pernelyg didelės, nes maždaug trečdalis jose įrengtų patalpų iki šiol nenaudojamos.
Todėl Valstybės kontrolė teigia, kad daugiau negu 7 mln. litų panaudoti neekonomiškai.
Neefektyviai ir neekonomiškai buvo naudojamos lėšos, skirtos valstybės sienos stebėjimo ir kontrolės įrangai įsigyti iš kompanijos “Thomson-CSF”.
Šio projekto vertė - 7,6 mln. JAV dolerių. Be to, šios įrangos eksploatavimui už 2,6 mln. Lt buvo pastatyta dešimt 33 metrų aukščio bokštų. Juose sumontuota naktinio stebėjimo įranga veikė neefektyviai, dažnai gedo ir jau keletą metų nenaudojama. Du iš dešimties bokštų šiuo metu apskritai nebeeksploatuojami, o aštuoni - nepakankamai efektyviai.
Auditoriai nustatė, kad sutartis su kompanija “Thomson-CSF“ skiriasi nuo skelbto tarptautinio konkurso sąlygų ir patvirtintų jo rezultatų. Konkurse nurodytas 3 metų įrangos garantinis terminas sutartyje sutrumpintas iki 12 mėnesių. Paskolos terminas sutrumpintas nuo 13 metų iki 7,5 metų. Paskolos palūkanos padidintos nuo 6,84 iki 7,32 procento.
Be to, VSAT įsigijo kito, nei paraiškoje konkursui nurodė pardavėjas, modelio naktinio stebėjimo kamerų. Už jau keletą metų nebenaudojamą įrangą valstybei dar teks mokėti iki 2007 metų.
Daug pastabų pareikšta dėl žmogiškųjų išteklių valdymo. Auditoriai atkreipė dėmesį, kad rinktinėse trūksta nuo 4,9 iki 16,5 proc. pareigūnų, todėl kyla rizika, kad kai kurie valstybės sienos ruožai saugomi nepakankamai efektyviai.
Vis dar nesukurta pareigūnų perkėlimo nuo vidinių prie išorinių Europos Sąjungos sienų strategija, nors perkelti reikia daugiau negu pusę personalo.
Nuo 1996 metų nepavyksta Pasieniečių mokyklos perkelti iš Visagino į Medininkus, nors kasmet tai numatoma teisės aktuose ir tam skirta 462 tūkst. litų.
Valstybės sienos apsaugos tarnybai, Vidaus reikalų ministerijai ir Vyriausybei auditoriai pateikė konkrečių rekomendacijų, kurių įgyvendinimas padėtų gerinti sienų apsaugą ir užkirstų kelią ateityje neefektyviai ir neekonomiškai naudoti tam skirtas lėšas.
