Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas sutinka, jog teorinė galimybė referendumą dėl dvigubos pilietybės rengti kartu su prezidento rinkimais egzistuoja.
Tačiau, Z.Vaigausko teigimu, iniciatoriai turėtų pasverti visus „už“ ir „prieš“ - įvertinti, ar sugebės pasirengti agitacinei kampanijai ir ar per skubą, dar referendumo kampaniją užgožus prezidento rinkimų kampanijai, referendumas nebūtų sužlugdytas.
Referendumo vykdymo data skiriama ne vėliau kaip po 3 mėnesių ir ne anksčiau kaip po 2 mėnesių nuo Seimo nutarimo dėl referendumo paskelbimo priėmimo dienos. Tad, norėdamas paskelbti referendumą, neeilinę sesiją ketvirtadienį baigiantis Seimas tam turėtų savaitę - nuo kovo 10-osios, kuomet prasideda pavasario sesija, iki kovo 17 dienos.
Prezidento rinkimų pirmasis turas vyks gegužės 17 dieną.
„Jeigu Seimas spėtų kovo pradžioje priimti sprendimą dėl referendumo, teoriškai padaryt galima. Tačiau iniciatoriai turėtų gerai apsvarstyti, ar spės pasiruošti referendumo kampanijai, ar tas referendumas bus pastebėtas, o ne taip, kaip buvę referendumai, vykę kartu su rinkimais. 1996 metais kartu su rinkimais vyko trys referendumai - ar kas bent juos atsimena?“ - BNS sakė Z.Vaigauskas.
1996 metais, kartu su rinkimais į Seimą, vyko trys referendumai - du dėl Konstitucijos pataisų, vienu jų siūlyta mažinti Seimo narių skaičių, bei „dėl gyventojų indėlių kompensavimo teisingai privatizuojant valstybės turtą“. Du iš šių referendumų įvyko, t.y. dalyvavo daugiau kaip pusė balso teisę turinčių piliečių, tačiau referendumais siūlytoms nuostatoms nepritarta, vienas - neįvyko. Neįvyko ir su pastaraisiais 2008-ųjų Seimo rinkimais vykęs referendumas dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo, dalyvavus apie 48 proc. rinkėjų.
Apie galimybę kartu su prezidento rinkimais rengti referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo prabilta paskelbus prezidento Valdo Adamkaus sudarytos darbo grupės parengtą naujos redakcijos Pilietybės įstatymą. Nors juo išplečiama galimybė gauti Lietuvos pilietybę, įstatymas netenkina dvigubos pilietybės siekiančių išeivių bendruomenių.
Darbo grupė argumentuoja, jog dar liberalesnio dvigubos pilietybės teisinio reguliavimo neleidžia Konstitucija, kuri numato, jog, išskyrus įstatymo nustatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos respublikos ir kitos valstybės pilietis.
Prezidentas V.Adamkus yra pareiškęs, jog remtų referendumą dėl dvigubos pilietybės, jei toks būtų rengiamas.
„Jeigu Seimas apsispręstų rengti referendumą ir pakeisti Konstitucijos 12-ąjį straipsnį, tokiu būdu įteisinant dvigubą pilietybę visiems to norintiesiems, prezidentas remtų ir šį žingsnį“, - antradienį sakė prezidento atstovė spaudai Rita Grumadaitė.
Teisės ekspertai praėjusią savaitę pateikė prezidentui darbo grupės parengtą naujos redakcijos Pilietybės įstatymo projektą. Jame, be kita ko, siūloma Vyriausybei iki rugsėjo 30 dienos reglamentuoti „Lietuvio kortą“, parengiant atitinkamus teisės aktus.
Diskusijos dėl dvigubos pilietybės užvirė po to, kai 2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas (KT) išaiškino, jog pagal Konstituciją dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis ir dvigubą pilietybę įteisinančius įstatymus paskelbė prieštaraujančiais pagrindiniam šalies įstatymui.
Minėtame KT nutarime taip pat buvo pažymėta, jog norint liberalizuoti dvigubos pilietybės suteikimą, būtina keisti Konstituciją ir tai gali būti daroma tik referendumu.
Šiuo metu Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalyje galimybė turėti dvigubą pilietybę numatoma tik išimtiniais atvejais, tačiau šis klausimas yra aktualus užsienio lietuviams - tapę valstybės, kurioje gyvena, piliečiais jie iškart praranda Lietuvos pasą.
Pagal Seimo vasarą patvirtintą naują Pilietybės įstatymą, dvigubą pilietybę gali įgyti užsienyje gimę Lietuvos piliečių vaikai ir tų valstybių piliečiai, su kuriomis Lietuva bus pasirašiusi sutartis dėl dvigubos pilietybės. Iki šiol Lietuva nėra pasirašiusi tokių sutarčių.
Apie tai – LNK žinių videoreportaže.
