Vyriausiosios rinkimų komisijos narys Jonas Udris sako, kad reformos komisijai reikėjo jau labai ilgai.
„VRK reformai brendo seniai ir tas vaisius jau prinokęs, nukritęs ir mažu jau pūti pradėjęs. Bet situaciją tvarkyti reikia. Mano supratimu, ši iniciatyva yra reikalinga, ją reikia vystyti ir ją daryti. Galbūt reikėjo anksčiau ją pradėti daryti. Kaip diskusijos pradžia, ši iniciatyva yra tikrai gera, reikėtų spręsti labiau kompleksinius klausimus: kiek VRK kompetencijos turi būti siaurinamos, plečiamos. Ir ar iš tikrųjų VRK turi priiminėti tokius sprendimus, kurie turi grynai politinį atspalvį“, - svarsto Vyriausiosios rinkimų komisijos narys.
Jonas Udris pastebi, kad įpareigojant asmenį kurį laiką neturėti jokių ryšių su politinėmis partijomis, gali būti pritaikoma ir elementariam Konstitucijos pažeidimui.
„Kaip patys politikai teiks tuos narius, kurie bus nepriklausomi. Nemanau, kad esame tokai didelė valstybė ir turime pakankamai gyventojų, turinčių tinkamą išsilavinimą, kvalifikaciją, patirtį. Ir dar neturinčiu ryšių su politinėmis partijomis. Tai to trijų metų laikotarpio be ryšių su partijomis, nelaikyčiau efektyviu. Atšalimo laikotarpis avansu yra kaip ir sankcija asmeniui už buvimą partijos nariu. Turėti politinių įsitikinimų, teisę juos laisvai reikšti ir būti ar nebūti partijos nariu, yra Konstitucinė kiekvieno piliečio teisė. Ir jai būtent ši dalis prieštarauja“, - problemą įžvelgia J.Udris
Kovoti reikia viešumu
Jonas Udris svarsto ir situaciją, kas būtų, jei tokie reikalavimai būtų taikomi ne tik komisijos, bet ir apylinkių ir apygardų nariams, kuriuose partijų deleguotų atstovų yra dauguma. „Jeigu žmogus buvo rinkimų stebėtoju, apylinkės rinkimų komisijos nariu, tada apygardos rinkimų komisijos nariu, jis įgijo patirties ir žinių. O dabar jau atėjus laikui, mes gero nario negalim skirti vien dėl to jis buvo komisijos narys. Tai tada tam žmogui reikia palaukti 3 metus, o VRK praranda specialistus“, - sako J.Udris.
„O su ta paslėpta partine įtaka komisijos nariams, su ja tiesiog reikia kovoti viešumu. Ir deklaruoti, kad šitas ponas gynė šituos“, - prie depolitizavimo sprendimo idėją prideda ir Vyriausiosios rinkimų komisijos narys.
Įneštų neutralumo
Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotoja Laura Matjošaitytė taip pat teigia, kad komisijai jau ilgai reikia stiprių pokyčių. „Komisijos depolitizavimas yra vienas iš pokyčių ir tikėtina, kad tai paskatintų ir daugiau pokyčių. Profesionalų ir ekspertų pagrindu sudarytas rinkimų administratorius yra pakankamai populiarus užsienio valstybėse. Vertinant, ar toks depolitizavimas yra VRK būtinas, tai aš palaikyčiau šią idėją. Manau, kad komisijoms, formuojant grynai ekspertų pagrindu, keliami aukštesni reikalavimai. Tikėtina, kad tai įneštų neutralumo ir nešališkumo“, - teigia Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotoja.
Taip pat Laura Matjošaitytė teigia, kad rinkimų organizavimo institucijai yra būtina išlaikyti ir tik dar labiau stiprinti šališkumo įspūdį. „Šios pataisos teikiamos parlamentarų manydami, kad rinkimų valdymo organas, sudarytas iš profesionalų ir partinių atstovų, neatsveria šališkumo. Jie mano, kad vyrauja kažkokie tai partiniai interesai ir tie deleguoti asmenys, panašu, kad gali bandyti daryti įtaką tam tikrų sprendimų toms didžiosioms partijoms priėmimu. Politinių partijų eliminavimas iš šio proceso, sudarytų įspūdį, kad rinkimų administravimo įrankis yra nuo politinių partijų nepriklausomas“, - tv3.lt naujienų portalui sakė Laura Matjošaitytė.
Naujoji komisija – gegužės viduryje
Kelių valstiečių ir konservatoriaus Tado Langaičio registruotos Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo pataisos bando aiškiai depolitizuoti komisijos veiklą. Taip siekiama mažinti neskaidrias politikų įtakas šių komisijų darbui ir sprendimams, sako minėtų institucijų pertvarkas inicijuojantys parlamentarai.
Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo pataisomis būtų panaikinta galimybė partijoms deleguoti savo atstovus į komisijos narius. Siūloma eliminuoti teisingumo ministrą iš teikiančiųjų VRK narių kandidatūras sąrašo, tačiau ši teisė paliekama prezidentui. Teisė teikti VRK pirmininko kandidatūrą būtų palikta Seimo pirmininkui.
Be to, siūloma, kad VRK komisijos pirmininku ir nariais negali būti skiriami buvę politinių partijų nariai, jeigu nuo jų narystės partijoje nutraukimo dienos nėra praėję mažiau kaip treji metai.
Ir VRK, ir VTEK veikla pastaraisiais metais sulaukė daug kritikos. Rinkimų komisijai ir jos vadovui Zenonui Vaigauskui priekaištauta dėl prasto pastarųjų Seimo rinkimų organizavimo, VTEK ir jos buvusiam vadovui Romui Valentukevičiui – dėl atsainių ir neskaidrių viešųjų ir privačių interesų konfliktų tyrimų ir prieštaringų komisijos sprendimų. R.Valentukevičius jau atsistatydino iš VTEK vadovo pareigų.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis yra sakęs, kad nauja Vyriausioji rinkimų komisija bus formuojama po balandį vyksiančių merų bei Seimo nario rinkimų ir bus sudaryta iki gegužės vidurio.
Dabartinis VRK pirmininkas Z.Vaigauskas komisijai vadovauja jau daugiau kaip 20 metų – nuo 1994-ųjų.