Už tokią išvadą balsavo 9 VRK nariai, balsuojant susilaikė vienas, pasisakančių prieš nebuvo.
Tyrimas VRK pradėtas gavus porą pranešimų, kuriuose kelti klausimai, ar antrosios kadencijos siekęs G. Nausėda nepažeidžia Rinkimų kodekso – draudimo vykdyti rinkimų agitaciją, naudojantis tarnybine padėtimi. Kelti klausimai ir dėl tinkamo bei skaidraus kampanijos finansavimo – suabejota, ar šalies vadovas susitikimams su rinkėjais galėjo naudotis įvairiomis patalpomis neatlygintinai, ar galėjo vykti į tokius susitikimus tarnybiniu transportu.
Gautuose skunduose įvardinta, jog G. Nausėda apie ketinimus dalyvauti prezidento rinkimuose paskelbė Prezidentūros rūmuose, artėjant rinkimams suintensyvino darbą regionuose, kur vizitų metu susitikinėjo su vietos bendruomenėmis. Pranešimuose dėl šių susitikimo pateikti ir vaizdo įrašai iš pastarųjų susitikimų, kuriuose girdėti, jog G. Nausėda su susirinkusiaisiais aptaria ne tik krašto problemas, bet ir atsakinėja į klausimus apie Ministrų kabineto pokyčius, socialdemokratų paramą, politinius planus ir iniciatyvas.
Prezidentūra: nė vienas susitikimas su gyventojais nebuvo susijęs su rinkimais
Prezidento kanceliarija VRK aiškino, jog prezidentas vyko į regionus nuo pat kadencijos pradžios, susitikinėjo su bendruomenėmis – išskyrus COVID-19 pandemijos laikotarpiu. Šalies vadovo komandos atstovai pažymi – vizitai į Lietuvos regionus yra viena formų, kaip prezidentas pateikia gyventojams informaciją apie nuveiktus darbus, išklauso regionuose esančias problemas ir ieško jų sprendimų būdų.
„Nė vienas susitikimas su Lietuvos regionų gyventojais nebuvo susijęs su planais dalyvauti Respublikos Prezidento rinkimuose“, – tyrimo išvadoje pateikiama Prezidentūros pozicija.
Panašiai VRK atsakinėjo ir G. Nausėdos rinkimų štabo vadovas Povilas Mačiulis. Jis pažymėjo, kad vizitų metu susitikimai su savivaldybių gyventojais nebuvo organizuoti rinkiminės agitacijos tikslais. Anot P. Mačiulio, tokių renginių metu nebuvo renkami rinkėjų parašai, nebuvo kviečiama to padaryti elektroniniu būdu ar pan. Tiesa, jis pamini, kad dalis prezidento patarėjų savanoriavo štabe, rinkdami parašus.
Tiesa, VRK kreipėsi ir į savivaldybes, kuriose rinkimų kampanijos metu lankėsi G. Nausėda – nustatyta, jog daugelyje jų patalpos susitikimams su gyventojais suteiktos neatlygintinai arba prie šių susitikimų organizavimo prisidėjo savivaldybių administracija.
Pusė susitikimų – rinkimų kampanijos metu
VRK surinktais duomenimis, prasidėjus rinkimų kampanijai bei G. Nausėdai paskelbus, jog sieks perrinkimo, šalies vadovas su pirmąja ponia bei patarėjų komanda darbo vizitų vyko į 18 šalies rajonų ir miestų. Ir anksčiau atremdama kritiką dėl esą suintensyvėjusių kelionių rinkimų metu Prezidentūra tikino, kad šalies vadovas nuo pat kadencijos pradžios dirbo regionuose. Visgi, VRK duomenimis, per visą kadenciją G. Nausėda vyko į rajonus 45 kartus ir 35 kartus susitiko su vietos bendruomenėmis. Iš šių susitikimų net pusė – 18 – vyko rinkiminės kampanijos laikotarpiu.
„Iš viešai skelbiamų Respublikos Prezidento darbotvarkių matyti, kad Respublikos Prezidento vizitų trukmė ir renginių bei susitikimų skaičius rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu ir iki jo skiriasi, t. y. vizitai politinės kampanijos metu yra ilgesni (visa darbo diena), lankyta daugiau įstaigų, renginių“, – pažymima VRK tyrimo išvadoje.
Tačiau dokumente nurodoma, jog nėra gauta jokių duomenų, kurie įrodytų, kad G. Nausėda susitikimų su gyventojais metu būtų skelbęs apie savo dalyvavimą rinkimuose, pristatęs rinkimų programą ar agitavęs už jį balsuoti. Be to, akcentuojama, kad nėra pakankamo pagrindo vertinti, jog tuomečio kandidato atsakymai į gyventojų klausimus dėl politinių planų ar darbų yra vertintini kaip rinkimų agitacija.
Taip pat ir intensyvesni vizitai į regionus, VRK tyrėjų nuomone, negali būti vertintini kaip rinkiminė agitacija.
„Pats faktas, kad tokių vizitų į Lietuvos regionus politinės kampanijos metu buvo daugiau nei iki politinės kampanijos pradžios, savaime nėra pagrindas vertinti šią veiklą kaip kandidato į respublikos Prezidentus G. Nausėdos vykdomą rinkimų agitaciją“, – nurodoma tyrimo išvadoje.
VRK neužteko duomenų pripažinti ir to, kad praėjusių metų gruodžio 7 d. surengta spaudos konferencija Prezidentūroje, kurios metu G. Nausėda paskelbė sieksiantis antrosios kadencijos, būtų laikytina politine reklama ar naudojimasis tarnybine padėtimi.
Mano, kad situacija yra teisėta, bet neteisinga
Nepaisant gana vieningo VRK narių balsavimo, posėdžio metu komisijoje netrūko diskusijų dėl to, ar G. Nausėdos vizitai į regionus išties negali būti laikomi rinkimine agitacija.
„Sutinku, kad tuose susitikimuose galbūt nebuvo tiesioginės agitacijos ir vizitų metu nebuvo užfiksuota plakatų – tiesioginės kampanijos kaip ir nevyko. Bet laikausi truputėlį priešingos nuomonės – manau, kad tas (vizitų – ELTA) padažnėjimas tikrai buvo. Ir tą pastebėjo ne tik kiti politinės kampanijos dalyviai, kurie rašė skundus, tą pastebėjo ir žurnalistai, ir politologai“, – posėdžio metu savo poziciją dėstė VRK narys Martynas Čerkauskas, pastebėdamas, jog didžioji dalis šiais metais buvusių prezidento vizitų į regionus vyko artėjant balsavimo dienai.
„Manau, tie vizitai buvo daromi sąmoningai ir toks jų kiekis buvo sąmoningai prieš pat kampaniją. Bet taip, nebuvo tiesioginės agitacijos“, – sakė jis, pripažindamas, jog situacija yra gana nevienareikšmiška.
Savo ruožtu VRK narė Inga Milašiūtė pastarąjį tyrimą pavadino „kadencijos tyrimu“. Anot jos, atlikta analizė ragina iš esmės plačiau padiskutuoti apie tai, kaip pareigas einantys politikai vykdo rinkimų kampanijas.
„Man sunku nesutikti, kad nepakanka duomenų todėl, kad perskaičius visą pažymą ir įsivertinus tai, ką aš pati mačiau kampanijos metu ir dar prieš kampaniją, man susidaro toks įspūdis, (...) – ši prezidento veikla su 18 vizitų yra teisėta, bet ji yra neteisinga. Ir man tas neteisybės jausmas, kuris ėjo viešojoje erdvėje (...), aš negaliu nesutikti, kad šiuos vizitus skundę kandidatai tai darė nepagrįstai, nes neteisingumo jausmas yra be galo didžiulis“, – dėstė I. Milašiūtė.
VRK atstovė pastebėjo, jog tiesioginės rinkimų agitacijos prezidento vizituose nebuvo. Tačiau, akcentavo I. Milašiūtė, jeigu šalies vadovas apie savo darbus gyventojas pristatytų ne susitikimų metu, tačiau per atspausdinta ataskaitas, VRK veikiausiai priimtų kitokį sprendimą.
„Jeigu tai būtų buvę išguldyta popieriuje ir nagrinėtume kaip ataskaitą – mes, tikėtina, tai pripažintume politine reklama“, – svarstė ji, pažymėdama, jog šioje vietoje įžvelgia tam tikrą teisinę spragą.
Visgi, I. Milašiūtė pripažino, jog esamas teisinis reglamentavimas neleidžia prezidento vizitų ir susitikimų su vietos bendruomenėmis vertinti kitaip.
Jai antrino ir VRK narys Andrius Puksas.
„Tikrai nėra viskas gerai, bet vienintelis variantas, kurį mes galėjome pasiūlyti – kad neužtenka duomenų, kad vis tik buvo pažeidimų, nes iš tikrųjų neužtenka duomenų. Nors matant visą kontekstą, tikriausiai, dar šiek tiek duomenų ir išvada galėtų būti visiškai kitokia“, – pripažino jis.
Tuo metu komisijos narys Andrius Vaišnys pažymėjo, jog šalies vadovas turi teisę ir pareigą susitikinėti su gyventojais ir VRK negali jos niekaip apriboti.
„Dabartinis prezidentas, vykdydamas savo pareigą, šiandien turi teisę į susitikimus. Niekas tos teisės – nei politologai, nei mes – negalime apriboti“, – kalbėjo jis.
„Jeigu matome tam tikrą padažnėjimą – tai žinoma, gali kelti įtarimų, bet tai gali būti ir tam tikras konkurencinės kovos argumentas“, – pridūrė A. Vaišnys.
ELTA primena, kad įsibėgėjus prezidento rinkimų kampanijai dabartinio šalies vadovo G. Nausėdos konkurentų akys krypo į S. Daukanto rūmų šeimininko vizitus po Lietuvą.
Kandidatai į prezidentus įsitikinę, kad šių šalies vadovo kelionių tikslas yra vykdyti savo rinkiminę kampaniją. Todėl, pasak G. Nausėdos varžovų, už mokesčių mokėtojų pinigus finansuojami vizitai į regionus yra akivaizdus Rinkimų kodekso pažeidimas, kuriuo turėtų susirūpinti ir Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).
Tiesa, Prezidentūra su kaltinimais nesutiko ir atkreipė dėmesį, kad tokio pobūdžio vizitai į regioną vyko visos jo kadencijos metu.
