Sprendimas priimtas balsavus 10 VRK narių „už“ registracijos panaikinimą, 1 – „prieš“.
„Situacija tikrai neskani, tikrai nedėkinga. Kiek žinau, tokios situacijos nėra buvę“, – per posėdį kalbėjo VRK komisijos pirmininkė Jolanta Petkevičienė.
29,39 proc. rinkėjų balsų surinkęs K. Tubis vasario pradžioje Panevėžio apygardos teismo buvo pripažintas kaltu dėl prekybos poveikiu. Jam skirta beveik 10 tūkst. eurų bauda ir taip atimta teisė ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje.
„Atsižvelgiant į teismo pateiktą išaiškinimą siūloma panaikinti LVŽS kandidato Kęstučio Tubio registravimą į merus Anykščių savivaldybėje ir į savivaldybės tarybos narius“, – pristatė VRK teisės ir tyrimu skyriaus vedėjas Rokas Stabingis.
K. Tubiui atstovaujantis advokatas Justas Vilys argumentavo, kad Panevėžio apygardos nuosprendyje nurodytas draudimas dirbti valstybės tarnyboje, o ne užimti politinį renkamą postą, ir komisija turėtų juo ir vadovautis. Gautą teismo išaiškinimą jis sakė esant teisėjo nuomone.
„K. Tubis kandidatuoja ne į valstybės tarnautojus, o į valstybės politikus. Teisėjas savo raštu, ne nutartimi, išplečia baudžiamojo nuosprendžio taikymą“, – sakė J. Vilys.
Advokatas tvirtino, kad VRK gautas Panevėžio apygardos teismo teisėjo Valdo Ciesiūno išaiškinimas „yra ne daugiau, nei piliečio išsakyta nuomonė“.
„Neaiškumus aiškina nuosprendį priėmęs teismas, kurį sudaro trijų teisėjų kolegija, o čia mes gauname vieno teisėjo raštą, kai pagal įstatymą turi būti nutartis. Šiuo atveju gerbiamo teisėjo išsakyta nuomonė galiotų ne daugiau nei piliečio išsakyta nuomonė“, – sakė J. Vilys.
K. Tubio registracijos kausimą VRK svarstė po to, kai prieš pat rinkimus praėjusį penktadienį gavo Panevėžio apygardos teismo atsakymą, kad nuosprendyje įvardintas draudimas apima ir renkamas pareigas.
„Mero pareigybė nelaikoma valstybės tarnyba pagal Valstybės tarnybos įstatymą, todėl kilus neaiškumui dėl nuosprendžio taikymo prašome išaiškinti, ar rezoliucinėje nuosprendžio dalyje buvo padarytas rašymo apsirikimas ir turėta omeny, kad atimta teisė dirbti ir valstybės tarnyboje ir valstybės politiku, ar tik valstybės tarnyboje?“ – teismo klausė VRK.
Teismas kovo 3 dienos atsakyme VRK nurodė, kad spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą vadovavosi valstybės tarnautojo sąvoka, įtvirtinta Baudžiamojo kodekso straipsniu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai.
Pasak teismo, šiame straipsnyje nurodyti valstybės tarnautojai „yra valstybės politikai, valstybės pareigūnai, teisėjai, valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą ir kiti asmenys, kurie atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas“.
Tubis nepripažįsta padaręs nusikaltimą
Pats K. Tubis antradienį dėstė nepadaręs jokio nusikaltimo.
„Byla buvo nagrinėta 2 metus ir 8 mėnesius pirmos instancijos teisme. Teismas įvertino visų liudytojų parodymus, įrašus ir nusprendė, kad aš esu nekaltas. Metus laiko buvau pripažintas išteisintu, ir man jokie kaltinimai nebuvo pateikti. Tuo metu, kai apskundė prokurorai sprendimą, pradėjau dalyvauti politikoje. Ir kai tik pasirodžiau politinėje veikloje, pradėjau agituoti, registravausi kaip kandidatas, aš sieju tuos sprendimus su tuo, kad tai yra mano politinės veiklos ir pasirinkimo išdava.
<…> Prašau komisijos mane palikti sąrašuose, kadangi žmonės mane išrinko, o aš pirmauju prieš oponentą daugiau nei 10 proc. Balsavo už mane daugiau rinkėjų negu už politinę partiją“, – antradienį kalbėjo K. Tubis.
Sprendimą skųs teismui
„VRK priėmė sprendimą panaikinti kandidato į savivaldybės tarybos narius ir merus K. Tubio registravimą kandidatu, vykdydama Panevėžio apygardos teismo sprendimą baudžiamojoje byloje, taip pat atsižvelgdama į papildomą teismo išaiškinimą“, – po komisijos posėdžio žurnalistams sakė VRK pirmininkė Jolanta Petkevičienė.
„Liūdna“, – į klausimą, kaip vertina situaciją, kai rinkimų viduryje šalinamas daugiausiai iš visų kandidatų – tris tūkstančius – rinkėjų balsų surinkęs kandidatas.
K. Tubis po komisijos posėdžio žurnalistams patvirtino, kad VRK sprendimą naikinti jo registraciją rinkimuose skųs teismui.
„Be abejo, aš negaliu neskųsti. Manimi pasitikėjo 3050 rinkėjų, jei aš neginčiau savo teisių, kaip aš atstovaučiau rinkėjams, kaip aš ginčiau jų teises? Žmonės nepatenkinti dabartine valdžia, jie balsuoja už mane matydami, kaip mes dirbome anksčiau, koks buvo progresas Anykščiuose, o dabar viskas eina žemyn“, – sakė anksčiau Anykščių vadovu buvęs K. Tubis.
VRK sprendimą po pirmojo turo šalinti K. Tubį iš rinkimų jį iškėlusi LVŽS antradienį paskelbtame pranešime įvertino kaip „teisinį nihilizmą ir rimtą smūgį demokratijai Lietuvoje, kuris griauna pasitikėjimą rinkimais“.
K. Tubis pirmavo Anykščių rajono mero rinkimuose, su 29,39 proc. balsų lenkdamas socialdemokratų kandidatą Dainių Žiogelį, už pastarąjį balsavo 19,45 proc. rinkėjų. Trečioje vietoje Anykščiuose su 18,63 proc. balsų liko dabartinis meras konservatorius Sigutis Obelevičius.
Rinkimų kodeksas numato, kad panaikinus kandidato registravimą už jį vienmandatėje rinkimų apygardoje paduoti rinkėjų balsai pripažįstami negaliojančiais. Balsus pripažinus negaliojančiais, gali būti sprendžiama dėl rinkimų pripažinimo negaliojančiais.
Rinkimų rezultatai gali būti pripažįstami negaliojančiais dėl šiurkščių pažeidimų, arba tais atvejais, kai pagal balsų skaičiavimo protokolus ar kitus rinkimų dokumentus negalima nustatyti rinkimų rezultatų.
