„Rinkimų kodeksas nenumato, kaip meras, kuriam įsiteisėjęs teismo sprendimas, galėtų grįžti į pareigas be rinkimų. Jeigu dalyvauja rinkimuose ir laimi rinkimus, jis gali grįžti į pareigas“, – per VRK spaudos konferenciją teigė ji.
L. Petronienė paaiškino, kad M. Sinkevičius galės dalyvauti kituose artimiausiuose rinkimuose.
„Kas yra svarbu šioje situacijoje, kiek matau viešojoje erdvėje iš numatyto sprendimo, jam buvo panaikintos baudžiamojo poveikio priemonės, tai reiškia, kad kituose rinkimuose jau nebėra kliūčių dalyvauti, kadangi pagal tą nuosprendį jis būtų negalėjęs dalyvauti. Tai šitų kliūčių nebeliko, bet merui nėra tokios galimybės grįžti, rinkimų kodeksas to nenumato“, – nurodė VRK pirmininkė.
„Tarybos nariui, dėl kurio nerengiami rinkimai, jeigu jam yra nuosprendis ir tiesiog yra paskiriamas kitas kandidatas iš to sąrašo, yra galimybė sugrįžti į kandidatų sąrašą ir jeigu kas nors atsistatydintų, jis galėtų tapti (tarybos nariu – red. past.)“, – pridūrė ji.
L. Petronienė patikino, kad VRK tokios situacijos, kurioje figūruotų meras, nėra turėjusi, tačiau panašūs įvykiai su savivaldybių tarybų nariais lėmė pokyčius Rinkimų kodekse.
„Yra buvę situacijų su tarybos nariais, kur buvo priimti apkaltinamieji nuosprendžiai. Jų įgaliojimai panaikinti ir po to, panaikinus kaltinamuosius nuosprendžius, jie taip pat norėjo sugrįžti į tarybą ir nebuvo pagrindo, todėl priimant Rinkimų kodeksą buvo daug diskusijų ir pati VRK yra siūliusi galimybę jiems sugrįžti, nes dėl jų rinkimai nerengiami. Dabar kodekse yra tokia nuostata“, – teigė ji.
Paklausta, ar po M. Sinkevičiaus išteisinimo matytų poreikį dar keisti Rinkimų kodeksą, L. Petronienė neatsakė teigiamai, bet pabrėžė, kad „situacija turi būti išspręsta“.
„Šiandien būtų per anksti vertinti dėl to poreikį, bet ši situacija, manau, turėtų būti išspręsta ir politikai tikrai turės apie ką diskutuoti“, – kalbėjo VRK pirmininkė.
Sinkevičius iš valstybės galės susigrąžinti sumokėtą 12,5 tūkst. eurų baudą
„Čekiukų“ byloje nuteistas ir dabar išteisintas M. Sinkevičius galės prašyti valstybės grąžinti sumokėtą 12,5 tūkst. eurų baudą.
Tai per spaudos konferenciją sakė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė, viena iš M. Sinkevičiaus bylą nagrinėjusių teisėjų Gabrielė Juodkaitė-Granskienė.
Kaip skelbė ELTA, M. Sinkevičius pernai spalio pabaigoje sumokėjo teismo paskirtą 12,5 tūkst. eurų baudą, tačiau nusprendė toliau ginčyti nuosprendį.
Kasacinis teismas konstatavo, kad tuomečio politiko veiksmai negalėjo užtraukti baudžiamosios atsakomybės, be to, pasisavintas lėšas jis grąžino.
„Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija šiuo sprendimu norėjo pasakyti, kad šiuo sprendimu, kad nenustatė jo kaltės baudžiamąja teisine prasme. Niekas neginčija, kad tie veiksmai, kurie buvo padaryti, neužtraukia kitos atsakomybės“, – sakė G. Juodkaitė-Granskienė.
Pasak jos, teismų praktikoje turto pasisavinimas yra taikomas, kai civilinėmis priemonėmis negalima susigrąžinti padarytos turtinės žalos.
„Piktnaudžiavimas yra tarnybinis nusižengimas, jeigu jį norime inkriminuoti, turime nustatyti visus būtinus požymius, kokie norminiai aktai pažeisti. Mes kalbame apie tai, kad asmuo, kaltinamas viešųjų ir privačių įstatymų normų pažeidimu, Valstybės tarnautojų etikos kodekso pažeidimu. Ką tai reiškia? Tai yra Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos kompetencija. Mes ir sakom, kad tai yra drausminis nusižengimas, o ne veika, kuri užtraukia baudžiamąją atsakomybę“, – kalbėjo G. Juodkaitė-Granskienė.
Sinkevičiaus „čekiukų“ byla nutraukta
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) trečiadienį nutraukė „čekiukų” byloje nuteisto buvusio Jonavos mero M. Sinkevičiaus bylą. Kasacinis teismas konstatavo, kad tuomečio politiko veiksmai negalėjo užtraukti baudžiamosios atsakomybės, be to, pasisavintas lėšas jis grąžino.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai pripažino M. Sinkevičių kaltu ir nuteisė dėl piktnaudžiavimo, dokumentų suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu ir turto pasisavinimo.
Dėl to pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai panaikinti ir baudžiamoji byla M. Sinkevičiui nutraukta.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Neįžvelgė didelės žalos
LAT trečiadienį paskelbė, kad, paneigdamas ankstesnių teismų padarytas išvadas, konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai taikė ir aiškino piktnaudžiavimo sudėties būtinąjį požymį – didelę žalą.
Kasacinis teismas mano, kad M. Sinkevičiui inkriminuoti pažeidimai buvo siejami tik su bendrųjų elgesio normų, keliamų politikui ir valstybės pareigūnui, susijusių su viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje, Valstybės politikų elgesio kodekso bendrųjų nuostatų pažeidimais, nesilaikymu, už šiuos nustatyta ir drausminė (tarnybinė) atsakomybė.
„Kaltinimai jam buvo pateikti tik kaip savivaldybės tarybos nariui, o didelės neturtinio pobūdžio žalos požymis nustatytas vertinant visas tuo metu M. Sinkevičiaus pareigas (meras, Savivaldybių asociacijos prezidentas) ir jo politinį svorį visuomenėje; neatsižvelgta į tai, kad savivaldybėje buvo nustatytas ne tik išlaidų kompensuotinomis pripažinimo mechanizmas, bet ir nepagrįstomis pripažintų ir išmokėtų išlaidų kompensavimo tvarka, ir ja pasinaudota nebuvo. Be to, M. Sinkevičiui per ketverius metus nepagrįstai išmokėtų kompensuojamų išlaidų suma yra daug mažesnė nei kasacinio teismo praktikoje nurodoma didelė turtinė žala, kuri paprastai siejama su žala, viršijančia 250 MGL (12 500 Eur)“, – paskelbė LAT.
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatavo, kad M. Sinkevičiaus veiksmai neperžengė drausminio (tarnybinio) nusižengimo ribų, nes nagrinėjamoje byloje nebuvo objektyviai nustatytos aplinkybės, patvirtinančios, kad M. Sinkevičiaus veiksmai atitinka piktnaudžiavimo, kaip nusikalstamos veikos, pavojingumo laipsnį ir pobūdį ir jais buvo padaryta didelė neturtinė žala savivaldybės administracijai ir valstybei.
Kartu teisėjų kolegija pažymėjo, kad kiti jam inkriminuoti nusikalstami veiksmai – turto pasisavinimas ir dokumentų klastojimas – nėra pavojingi baudžiamųjų įstatymų požiūriu ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, nes nagrinėjamu atveju buvo teisinės sąlygos savivaldybės administracijai turtinių padarinių išvengti (nustatyti kontrolės mechanizmų savivaldybėje trūkumai), o jų atsiradus, nebuvo kliūčių juos kompensuoti civilinėmis teisinėmis priemonėmis.
„Tai nagrinėjamoje byloje ir buvo padaryta – visos neteisėtai gautos išmokos grąžintos dar iki pradedant teisminį tyrimą“, – paskelbė LAT.
Tai pirmoji LAT išnagrinėta „čekiukų“ byla
ELTA primena, kad M. Sinkevičius prieš pradedant nagrinėti bylą į savivaldybės biudžetą grąžino daugiau nei 4 tūkst. eurų – kelis kartus didesnę sumą, nei buvo kaltinamas pasisavinus. Jis tvirtino, jog „Telia Lietuva“ asmeninės sąskaitos tarnybinėmis lėšomis buvo apmokėtos netyčia.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį ir į nustatytus įstatymu įtvirtinto reguliavimo trūkumus, ištaisytus tik 2023 m. birželio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Vietos savivaldos įstatymo 9, 12, 25 straipsnių pakeitimus, kuriais buvo nustatyta nauja savivaldybės tarybos narių atlyginimo tvarka ir panaikintos išmokos, skirtos kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti, ir 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinant, kad savivaldybės tarybos nariams už darbą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas yra atlyginama (apmokama).
Kartu teisėjų kolegija pažymėjo, kad teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinamas teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna ir, svarbiausia, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2013 m. vasario 15 d., 2017 m. kovo 15 d. nutarimai).
„Nesant tinkamo ir nuoseklaus teisinio reguliavimo, vienodo visoms Lietuvos savivaldybėms, gali būti pažeistas lygybės prieš įstatymą principas, kai vienais atvejais buvus nors ir netobulam teisiniam reguliavimui galima rasti teisinį pagrindą asmenį traukti tam tikron atsakomybėn, o jos nesant – apskritai atsakomybės išvengti“, – paskelbė LAT.
M. Sinkevičius anksčiau buvo įvardintas galimu būsimu premjeru, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) narių pernai buvo išreitinguotas pirmuoju numeriu kandidatų į Seimą sąraše. Tačiau politikas sulaukė nepalankaus teismo sprendimo ir buvo pripažintas kaltu, jis atsidūrė sąrašo paskutinėje – 141 – vietoje.
M. Sinkevičius, kuriam dabar yra 40 metų, 2008–2009 m. ėjo Jonavos rajono savivaldybės mero pavaduotojo pareigas, 2016–2017 m. buvo ūkio ministru, 2011–2016 m., 2019–2023 m., paskui vėl buvo išrinktas Jonavos meru. 2016–2017 m. M. Sinkevičius buvo ūkio ministras, 2018 m. tapo Lietuvos aeroklubo prezidentu.
Tai pirmoji kasaciniame teisme išnagrinėta „čekiukų“ byla.
Teisininkų bendruomenės nariai sakė laukiantys LAT verdikto, nes jis suformuos teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Prokuratūra ir teismai neretai sulaukia kritikos, kad panašiai veikusiems tarybos nariams taikoma skirtinga atsakomybė – vieni nuteisiami baudžiamąja tvarka (moka tūkstantines baudas, netenka pareigų taryboje), kitiems pareiškiami ieškiniai civiline tvarka.
Savivaldybės pinigus naudojo savo šeimos poreikiams
M. Sinkevičaus byla susijusi su išmokomis už išlaidas, patirtas vykdant savivaldybės tarybos nario funkcijas. Kauno apygardos teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas buvo konstatavę, kad ketverius metus lėšas savinęsis politikas siekė pasipelnyti ir diskreditavo savivaldybę, visus valstybės tarnautojus. Kaltės nepripažinusio mero skundą pernai rudenį Apeliacinis teismas atmetė, o Kauno apygardos teismo paskirta bausmė buvo palikta galioti.
Šioje byloje nustatyta, kad M. Sinkevičius Jonavos rajono savivaldybės administracijai per ketverius metus pateikė 16 suklastotų išmokų avanso apyskaitų, kuriose nurodė su tarnybinių pareigų vykdymu nesusijusias mobiliojo ryšio, internetinės televizijos ir televizorių įsigijimo išlaidas (iš viso 1 487 Eur) ir šią pinigų sumą neteisėtai pasisavino.
„Byloje surinkti ir apeliacinio proceso metu dar kartą įvertinti įrodymai patvirtino, kad kaltinime nurodytas telefono abonento numeris nebuvo naudojamas tarnybos tikslais (juo naudojosi M. Sinkevičiaus sutuoktinė, o pats M. Sinkevičius jį naudojo tik šeimos ir asmeniniams poreikiams tenkinti). Apeliacinio teismo taip pat neįtikino apeliacinio skundo argumentas, kad avanso apyskaitose išlaidos už internetinę televiziją ir televizorius buvo įrašytos suklydus“, – skelbė Lietuvos apeliacinis teismas.
Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, M. Sinkevičius neteko mero pareigų.
Kilus įtarimams dėl savivaldybės tarybos nario veiklai skirtų lėšų panaudojimo skaidrumo, M. Sinkevičius paskelbė stabdantis narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje, jis taip pat neteko Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovo pareigų.
Visuomenininkui Andriui Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo daugybė savivaldybių.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
