Gydytoja I. Sapagovaitė įspėja, kad ilgai ir nejudriai sėdint ant rogučių, galimi nušalimai, ypač drėgnu ir vėjuotu oru. Nušalimas dažniausiai pasireiškia paraudusia oda ir patinusiais rankų arba kojų pirštais.
Pavojai važinėjantis rogutėmis
Taip pat negalima paleisti mažų vaikų su rogutėmis nuo kalno – vaikas gali iškristi, atsitrenkti į akmenį, medį ar kitą objektą. Dėl to gali atsirasti žaizdos, rankų ir kojų lūžiais, galvos trauma.
„Vyresni neturėtų važinėti nuo kalno arti gatvės, nes esant dideliam greičiui galima pakliūti po automobiliu. Be to, greit leidžiantis, sunku suvaldyti rogutes: susiduria su kitais ar užvažiuoja ant nugriuvusio vaiko. Negalima stabdyti kojomis trenkiantis į medį, sieną ar kt. kliūtį, nes tai gresia rimtais kojų lūžiais, kuriuos dažniausiai tenka operuoti“, – sako gydytoja.
I. Sapagovaitė nurodo, kad nutikus įvykiui su rogutėmis ir po jo pastebėjus kraujavimą, reikėtų uždėti tvarstį ir kreiptis į medikus. Jeigu buvo sumušta galva ir dėl to vėmė, buvo išblyškęs, vangus ar net praradęs sąmonę, derėtų kuo greičiau kreiptis į medikus.
„Jei sumušta ranka ar koja patino bei skauda, ar dar blogiau – matote, kad deformuota – duokite skausmą malšinančių vaistų ir kvieskite greitąją pagalbą ar vykite į priėmimo skyrių. Pasistenkite imobilizuoti sumuštą galūnę, kad mažiau judėtų“, – pataria medikė.
Gydytoja įspėja stengtis rogutėmis važinėti tam skirtose vietose, kur matosi, kas vyksta aplinkui, kad pavyktų išvengti kitų žmonių sužalojimo. Taip pat nurodo neleisti ikimokyklinio amžiaus vaikų važinėtis vienų – jiems būtina suaugusiųjų priežiūra.
Tykantys pavojai
I. Sapagovaitė džiaugiasi, kad paskutiniais metais nei vienam vaikų ligoninės gydytojui neteko susidurti su problema, kai vaikai prie metalinio paviršiaus prišąla liežuvį. Gydytoja juokauja, kad galbūt taip yra dėl to, kad tėvai ėmė labiau saugoti savo vaikus.
„O jei jau taip įvyktų ir vaikas negali atplėšti liežuvio, reikia šildyti metalinį paviršių – negalima naudoti karšto vandens ar ugnies, nes galima sužaloti dar daugiau. Puikiai tiks vos šiltas vanduo (apie 25-30 ar kiek daugiau laipsnių) – mūsų kūnui jis neatrodo šiltas, o įšalusį metalą sušildys“, – nurodo ji.
Gydytoja teigia, kad nors ir sugriežtėjo petardų pardavimai, tačiau kasmet dėl jų sukeltų sužalojimų apie 10–20 vaikų patenka į medikų rankas.
„Plaštakų sužalojimai rimti, nes kartu būna žaizda ir nudegimas, kartais kartu su kaulų lūžiais ar amputacija. Dažnai nukenčia veidas ir akys“, – apie sprogmenų keliamus pavojus pasakoja ji.
Be to, pavojų vaikams kelia ir jau minėti nušalimai – jie gresia ne tik mažiems vaikams, bet ir paaugliams, drėgnu ir žvarbiu oru gali nušalti ausys, nosis, rankų bei kojų pirštai. Tai gresia tiems, kurie vaikšto be šalikų, pirštinių, kepurių arba su netinkamais žiemai batams.
