Esą vyriausybės siūlomų kosmetinių pensijų ir pašalpų padidinimų – nepakanka. Valstybės kontrolierius antrina, kad padėtis šalies ekonomikoje labai įtempta, tad gyvybiškai būtina mokesčių reforma. Tačiau finansų ministrė reformas ir vėl atidėlioja, atslūgus pandemijai, dabar koją esą kiša karas Ukrainoje.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Rokiškio rajone Pandėlyje priešpensinio amžiaus Eimutis vairuoja traktorių ir padeda išvežti seniūnijos šiukšles. Vyro alga šiek tiek didesnė už minimalią, tačiau siaučiant didžiulei infliacijai, išgyventi sunku.
„Maistui dar užtenka, bet kai kur nuvažiuoti – jau ne, išlaidauti negali“, – tikino Pandėlio gyventojas Eimutis.
Eimučiui antrina ir kiti miestelio gyventojai:
„Už vandenį, elektrą, telefoną susimokam. Vaistai ir žiūri, kad maistui užtektų.“
„Iš pašalpos, ar iš 100 eurų pragyvensi? Iš kur gausi darbo?“
Žmonių perkamajai galiai mažėjant, prezidentas Gitanas Nausėda primena vyriausybei pažadą mokesčius padaryti sąžiningesnius dirbantiesiems ir mažas pajamas gaunantiems žmonėms. Praėjusi pandemija ir karas Ukrainoje, anot šalies vadovo, neturi tapti pretekstu reformą vilkinti.
„Prezidentas tikisi, kad įsisenėjusi problema, ilgai nespręsta ir pažadėta, ją bus imtasi spręsti. Tokiu būdu, kad atitiktų žmonių lūkesčius, būtų mažinama pajamų nelygybė, kuri labai didelė“, – teigė prezidento patarėja Irena Segalovičienė.
Ir Valstybės kontrolierius perspėja, kad išaugus energijos ir maisto kainoms, pensininkams ir mažas pajamas gaunantiems asmenims gresia dar didesnis skurdas. Perspėdamas, kad elektros ir dujų kainų kompensavimas visiems gyventojams įpils papildomai žibalo į infliacijos ugnį, jis ragina vyriausybę nustoti didinti valstybės skolą ir imtis mokesčių reformos.
„Didinti mokesčius, parduoti valstybės turtą arba skolintis. Derinys variantų turi būti surastas“, – tikino Valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.
Finansų ministrė žadėjo jau šį pusmetį pateikti siūlymus, kaip keisti mokesčius, tarp jų – įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį, apmokestinti automobilius, naikinti vadinamojo gyvulių ūkio mokestines lengvatas.
Tačiau rusams užpuolus Ukrainą ir išbrangus energijai, finansų ministrė atsitraukia. Pasiūliusi tik antiinfliacines priemones, mokesčių reformos siūlymus žada teikti anksčiausiai rudenį. Esą karas Ukrainoje per daug įnešė sumaišties, kad būtų galima aiškiau prognozuoti, kokia bus Lietuvos ekonomika kitais metais.
„Tendencijos gali keistis, jos gali keistis labai stipriai. Vertinti tendencijų 2022–2023 m. nesiimčiau“, – teigė finansų ministrė G. Skaistė.
Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas tvirtina, kad prognozuojant beveik 3 milijardų eurų valstybės biudžeto deficitą, bent jau mokestines lengvatas turtingiesiems būtų galima greitai panaikinti.
„Turėtume didinti NPD, mažinti darbo mokesčius, skatinti žmones dirbti“, – įsitikinęs M. Majauskas.
O štai profesinės sąjungos reikalauja skubiai mažinti mokesčius dirbantiesiems – mažinti 15 procentų pajamų mokestį ir dar 200 eurų padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį – kad jis prilygtų minimaliai algai.
„Procesas, kuris vyko pernai, su mokesčių grupe mus labai nuvylė – padiskutavome ir užsibaigė“, – aiškino profsąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
Ar tinkamas metas keisti mokesčius, kai Ukrainoje vyksta karas, o jo pasekmės purto ir Lietuvos ekonomiką, verslo atstovai nevieningi. Vieni reikalauja reformų nebeatidėlioti, kiti – palaukti geresnių laikų.
„Individuali veikla, kur susitelkę subjektai, gauna milijonus, apmokestinimas nedidelis. Yra rezervų surinkti daugiau pajamų“, – teigė darbdavių konfederacijos pirmininkas Danas Arlauskas.
„Dabar, kai vyksta Rusijos agresija prieš Ukrainą, nėra tinkamas metas kalbėti apie bet kokių mokesčių pakeitimą, didinimą mokesčių“, – sakė Verslo konfederacijos pirmininkas Andrius Romanovskis.
O štai ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad nereikėtų bijoti keisti mokesčių ir tokiu įtemptu metu, jei jau ramesniais laikais valdantieji nesugebėjo rasti laiko.
„Tikrai tinkamas metas kalbėti apie viziją, kokios mokesčių sistemos ir šalies norime“, – aiškino ekonomistas Ž. Mauricas.
Ministerijos skaičiavimais, vien dėl įvairių mokestinių lengvatų biudžetas per metus negauna 2,2 mlrd. eurų pajamų. Iš verslo, valdžios ir dirbančiųjų atstovų sudaryta Mokesčių lengvatų peržiūros grupė darbą pradėjo dar prieš metus ir sulaukė per 200 mokesčių keitimo pasiūlymų, tačiau jie toliau guli Finansų ministerijos stalčiuose.
Visą reportažą žiūrėkite siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
