Pirmojo sustojimo metu autonominio sunkvežimio vairuotojas išlipa iš kabinos, nueina iki sunkvežimio galo, paima konteinerį su ratukais ir ištuština jį tiksliai taip, kaip šiandien šis darbas atliekamas įprastu būdu. Kai užduotis atlikta, sunkvežimis, gavęs vairuotojo komandą, automatiškai atbuline eiga privažiuoja prie kitos šiukšliadėžės. Vairuotojas eina šalia važiuojančio sunkvežimio, todėl gerai mato, kas vyksta važiavimo kryptimi. Bet kodėl važiuoti reikia atbuline eiga, o ne į priekį?
„Važiuodamas sunkvežimiu atbuline eiga vairuotojas visada gali būti šalia presavimo įrenginio, o ne nuolat vaikščioti nuo galo prie kabinos kaskart sunkvežimiui pajudėjus. Kadangi vairuotojui nereikia įlipti ir išlipti iš kabinos kaskart sunkvežimiui sustojus, mažėja jo su darbu susijusių sužalojimų rizika, pavyzdžiui - tikimybė pasitempti kelio ar kitus sąnarius", - sako „Renova" strateginės plėtros vadovas Hansas Zachrissonas.
Važiavimas atbuline eiga, sunkvežimį valdant vairuotojui, yra pakankamai rizikingas manevras, nes vairuotojui gali būti sunku matyti, kas yra už transporto priemonės, netgi jeigu įrengta vaizdo kamera. Tam tikrose teritorijose saugumo sumetimais sunkiasvorėms komercinėms transporto priemonėms važiuoti atbuline eiga draudžiama, o kitose vietovėse yra reikalavimas, kad antras vairuotojas stovėtų už sunkvežimio ir užtikrintų, jog prieš transporto priemonei pradedant važiuoti atbuline eiga, kelias yra laisvas. Bandomas sprendimas yra skirtas šioms problemoms pašalinti. Kadangi jutikliai nuolat stebi visą aplink šiukšliavežį esančią aplinką, važiavimas yra vienodai saugus, nesvarbu, kuria kryptimi judėtų transporto priemonė. Net jeigu, pavyzdžiui, gatvę užstoja netvarkingai paliktas automobilis, šiukšliavežis gali sėkmingai ir visiškai autonomiškai apvažiuoti kliūtį, jeigu tokiam manevrui yra pakankamai vietos.
Kadangi autonominio valdymo sistemos reguliuoja pavarų perjungimą, vairavimą ir greitį, tai sumažina sunkvežimio degalų sąnaudas ir išmetamų teršalų kiekį.
Nors jau šiandien yra visos techninės galimybės, reikės atlikti dar daug mokslinių tyrimų, praktinių bandymų ir patobulinimų, kol autonominiai šiukšliavežiai taps realybe. Dabartinis projektas tęsis iki 2017 metų pabaigos, po to seks itin kruopštus funkcionalumo, saugumo ir to, kaip šios rūšies transporto priemonę supranta vairuotojai bei kiti eismo dalyviai ir vietiniai gyventojai, vertinimas. Įvairaus autonominio lygio transporto priemonės tikriausiai pirmiausia pasirodys ne miestų gatvėse, o griežtai apribotose teritorijose, pavyzdžiui, kasyklose ir krovinių terminaluose.
Faktai apie projektą ir transporto priemonę :
- Įranga - GPS navigacija ir lazerinėmis sistemomis - lidarais paremta sistema teritorijai aplink transporto priemonę žymėti, padėčiai nustatyti ir skenuoti.
- Automatinis vairavimo, pavarų perjungimo ir greičio valdymas.
- Automatinis sustojimas, jeigu staiga kelyje atsiranda kliūtis.
VIDEO
