Pirmoji šio automobilio koncepcija buvo pademonstruota 2012 metais. Tuomet pristatytas automobilis turėjo šešių cilindrų, 508 arklio galias išvystantį benzininį variklį, šešių laipsnių mechaninę pavarų dėžę, galimybę iki 100 km/val. įsibėgėti vos per 3,9 sekundės ir pasiekti didesnį nei 300 km/val. greitį. Nuo kitų koncepcinių automobilių, naujasis „Volvo“ ir „Polestar“ projektas išsiskyrė tuo, kad galėjo ir mokėjo važiuoti bendro naudojimo keliais. „Volvo“ netgi surengė išskirtinį pristatymą žymiausiems pasaulio žurnalistams, kuriame leido išbandyti švedišką raketą.
Praėjus dvejiems metams dienos šviesą išvydo ribotos laidos „Volvo S60 Polestar“ modeliai, kurie, deja, neturėjo nei 500 arklio galių jėgainės, nei mechaninės pavarų dėžės, nei galimybės įgelti „Audi RS4“, „BMW M3“ ar „Mercedes Benz C63 AMG“. Bet ar to „Volvo“ ir „Polestar“ specialistai norėjo? Sprendžiant iš naujausios „Volvo S60 Polestar“ modelio interpretacijos - atsakymas būtų teigiamas, nes šiemet ir Lietuvą pasiekęs modelis taikosi ne į segmento elitą, bet į vienu laipteliu žemiau stovinčius automobilius - „Audi S4“, „BMW 340i“ ir „Mercedes Benz C 43 AMG“. Svoris, techninės charakteristikos ir netgi kaina - kaip pirštu į dešimtuką.
Subtilu
Kiekvienas save gerbiantis gamintojas stengiasi reprezentuoti savo šalies vertybes. Vokiškų automobilių gamintojai mėgsta demonstruoti prabangą, santūrumą ir jėgą, Italijos - eleganciją ir didžiulį dėmesį mažoms detalėms, Prancūzijos - technologijoms ir naujausioms dizaino tendencijoms. Tuo tarpu Švedijos automobilių gamintojų kūriniai nuolatos sugebėdavo išsiskirti santūrumu ir elegancija. Ne išimtis yra ir sportiškiausias „Volvo“ kompanijos gaminys - „S60 Polestar“.
Vietoj aštrių ir agresyvių kėbulo linijų išvysime „Rebel Blue“ spalva nudažytą „Volvo S60 Polestar“, kuris nuo standartinio „S60“ sedano skiriasi vos keliais subtiliai atrodančiais akcentais. Pirmą kartą pažvelgus į „S60 Polestar“, dėmesį iškart patraukia 20 colių ratlankiai, kurie gamykloje apaunami 245 mm pločio ir 35 mm aukščio padangomis.
Žvelgiant į automobilį iš skirtingų pusių, sunku nepastebėti malonių ir stilingų detalių, kurios praturtina bendrą vaizdą. Pavyzdžiui, juodos spalvos apdailos detalės, galinis difuzorius su dviem milžiniškais išmetimo vamzdžiais ir kukliu, bet labai šiam automobiliui tinkančiu bagažinės spoileriu. Ne per daug, bet ir ne per mažai - aukso viduriukas.
Dvigubas spyris į užpakalį
Daugelis panašaus pobūdžio automobilių, už vairo sėdintį vairuotoją mėgsta pradžiuginti ne tik puikia dinamika, bet ir sultingais išmetamosios sistemos garsais, kurie priverčia įtempti ausis ir stipriau paspausti akceleratoriaus pedalą, nes iš galinės automobilio dalies sklindantys garsai skatina būti šešiamečiu, kuris vietoj sočių pusryčių išgėrė du puodelius kavos ir tris skardines energetinio gėrimo.
Į vokiškų automobilių saugomą teritoriją norintis įsiveržti „Volvo S60 Polestar“ skamba pakankamai santūriai. Automobilio varikliui dirbant laisva eiga, girdisi žemas ir duslus burbėjimas. Pradėjus važiuoti, anksčiau girdėtus garsus pakeičia keturių cilindrų varikliams būdingas triukšmas, kurį praturtina tik pavaros perjungimas. Tuomet išmetimo sistema nusičiaudi kaip begemotas ir netiesiogiai sako - „Spausk stipriau ir pavarą perjunk dar kartelį.“
Nenoriu sakyti, jog išmetamosios sistemos garsas galėtų būti geresnis. Jis - tiesiog užslopintas, aprengtas tramdomaisiais marškiniais, santūrus. Jeigu tai būtų automobilis, kuriuo norėtųsi džiaugtis tik saulėtais sekmadienio vakarais, tuomet „Polestar“ specialistus reikėtų papeikti, bet „Volvo S60 Polestar“ paskirtis yra visiškai kita. Jis turi būti patogus kasdieninis automobilis su keliais aštriais prieskoniais, kurie galėtų praskaidrinti nuobodžią ir niūrą kasdienybę, tad laikantis tokios pozicijos, priekaištų „S60 Polestar“ išmetimo sistemai neturėsite.
Didžiausią žavesį kelia automobilio stabilumas ir jėgos agregato efektyvumas. „Volvo“ inžinierių sukurtas 2,0 litrų, 4 cilindrų benzininis variklis su kompresoriumi ir turbina, nuolatos yra budėjimo būsenoje. Menkiausias akceleratoriaus spustelėjimas ir automobilis šauna į priekį. Jokių atsikalbinėjimų, jokių pretenzijų, o 367 arklio galias išvystančiam motorui netrūksta noro ir ūpo triukšmauti nuo pat 2000 iki pat 6000 aps/min.
Nuolatos bandantį ištrūkti variklį bando sutramdyti keturių varančiųjų ratų pavara, kuri „Polestar“ specialistų sprendimu buvo suporuota su aštuonių laipsnių automatine pavarų dėže. Kad ir kaip norėtumėte liūdėti dėl šešių laipsnių mechaninės pavarų dėžės nebuvimo, tačiau vargu ar su ja pavyktų išnaudoti visą „Volvo S60 Polestar“ potencialą. Užtenka pavarų perjungimo svirtį stumtelėti į kairę, stipriai įsikibti į vairą ir pavaras perjunginėti už vairo esančiomis mentelėmis.
Keturių varančiųjų ratų sistema yra „Volvo S60 Polestar“ perliukas, leisiantis šiam automobiliui išsiskirti. Automobilis keliu važiuoja kaip traukinys bėgiais. Išprovokuoti slydimą ar bet kokį nukrypimą nuo trajektorijos yra pakankamai sudėtinga. Jeigu tai būtų automobilis su galinių varančiųjų ratų pavara, tuomet noras išprovokuoti galinės dalies slydimą būtų didesnis, tačiau vairuojant „Volvo S60 Polestar“ didžiausią malonumą teikia stabilumas ir apsauga, kurią suteikia „BorgWarner“ specialistų sukurta keturių varančiųjų ratų pavara.
Net ir važiuojant šlapia kelio danga atrodė, jog automobilio ratai prie asfalto yra priklijuoti. Apie automobiliui nepalankias ar jam nepatinkančias sąlygas sužinodavau tik pažiūrėjęs į prietaisų skydelį, kuriame karts nuo karto mirksėdavo elektroninės stabilumo kontrolės indikatorius.
„Volvo S60 Polestar“ yra vienas iš paskutiniųjų kompanijos modelių, kuris simbolizuoja senąją „Volvo“ modelių erą. Jeigu „Polestar“ specialistai šį modelį kūrė norėdami tinkamai atsisveikinti su senąją „Volvo S60“ modelių šeima, tuomet jiems tai padaryti pavyko puikiai.
Tikrai nesakysiu, jog „Volvo“ pagaliau turi rimtą alternatyvą „Audi S4“, „BMW 340i“ ar „Mercedes Benz C43 AMG“ modeliams. Vargu ar bent vienas potencialus „BMW 340i“ pirkėjas dairysis į „Volvo S60 Polestar“, nes nepaisant keletos panašumų, tai yra skirtingų komponuočių mašinos. Tik esu įsitikinęs, jog malonumas eksploatuojant automobilį būtų „Volvo“ pusėje. Be to, „Volvo“ automobilyje jautiesi taip, lyg būtum ypatingame modelyje. Vargu ar tą patį būtų galima pasakyti apie „Audi S4“.
PRIVALUMAI
- Efektyvus variklis
- Puikų sukibimą su kelio danga užtikrinanti keturių varančiųjų ratų sistema
- Gausi komforto įranga
- Pagyrimų verta garso sistema
- Komfortiškos, puikų šoninį prilaikymą turinčio sėdynės
- Dvilypė asmenybė. Vienu metu gali būti tylus it pelytė, kitu - greitas, triukšmingas ir agresyvus
- Galimybė užsisakyti automobilį su universalo kėbulu
TRŪKUMAI
- Maža bagažinė
- Ne itin malonus išmetimo sistemos garsas varikliui dirbant aukštesniais sūkiais
- Ankštokos galinės sėdynės
GALERIJA
