Praėjusią savaitę JAV federalinių rezervų bankas užsiminė apie ketinimus sulėtinti kiekybinio skatinimo programą. Netrukus Volstrite prasidėjo sujudimas, kurio metu biržų indeksai smuko žemyn. Tapo aišku, kad Volstritas norėtų, jog pinigų spausdinimo šventė nesibaigtų niekada.
Panaši tendencija pastebima ir Jungtinėje Karalystėje, kurios centrinis bankas ketina pigiai paskolinti dar 25 mlrd. svarų sterlingų. „Moody's“ dėka Jungtinė Karalystė prarado aukščiausią AAA reitingą, todėl nuo šiol rinkos į centrinio banko pareiškimus apie ketinimą nutraukti kiekybinį skatinimą reaguos dar aštriau.
Finansų pasaulio atstovai priprato prie nulinių bazinių palūkanų normų ir nenori net pagalvoti apie įprastą pinigų skolinimo kainą, kuri turėtų siekti maždaug 3-5 proc.
Šiandieninė padėtis primena trečiojo dešimtmečios Didžiąją depresiją, Tuomet britų ekonomistas Maynardas Keynesas pastebėjo, jog finansų rinkoje dominuoja neracionalus elgesys bei lūkesčiai iš kurių negalima spręsti nei apie artėjantį pagerėjimą, nei apie visišką žlugimą.
2008-2009 metais buvo galima stebėti ryškų ekonomikos nuosmukį. Vėliau prasidėjo sąstingio periodas, kurio metu gamybos lygis išliko žemesnis nei vidutinis. Viena vertus, jokie ženklai neleidžia tikėtis, kad artimiausiu pasikartotų rimtas ekonominis nuosmukis, tačiau tuo pat metu nėra pagrindo prognozuoti ir rimto atsigavimo.
„Morgan Stanley“ analitiko teigimu, šiuo metu pasaulis stovi ant trečiojo monetarinio skatinimo etapo slenksčio.
Pirmojo etapo 2008 – 2009 metų žiemą metu bazinės palūkanų normos buvo sumažinos beveik iki nulio ir centriniai bankai paskelbė apie laikinas monetarinio skatinimo priemones. Tuo metu komerciniai bankai ėmė itin riboti skolinimą, todėl buvo tikimasi, kad pigūs centrinių bankų pinigai atgaivins kreditų rinkas ir pasaulis nenusiris į antrą Didžiąją depresiją.
2011 metų pabaigoje rinkos pareikalavo antro stimuliacinio paketo. Dėl kiekybinio skatinimo prasidėjo spekuliacijos ir išaugo išteklių kainos, kurios padidino verslo išlaidas. Dėl šios priežasties sumažėjo realios vartotojų pajamos.
Šiuo metu artėjame prie trečio monetarinio skatinimo etapo. Japonijos centrinis bankas užsibrėžė padidinti infliaciją iki 2 proc. Šiam tikslui įgyvendinti bus pasitelktos fiskalinės ir monetarinės priemonės.
Tuo pat metu euro zona išgyvena sąstingį, todėl Europos centrinis bankas ir toliau išlaikys žemą bazinę palūkanų normą.
Anglijos centrinis bankas siekia kiekybinio skatinimo programą padidinti iki 400 mlrd. svarų sterlingų. Australijos ir Švedijos centriniai bankai vasarį paliko galioti senas palūkanų normas, tačiau prasitarė apie galimybę ateityje švelninti monetarinę politiką.
JAV federaliniai rezervai kol kas neketina griežtinti monetarinės politikos, nes amerikiečių atmintyje giliai įstrigo Didžioji depresija, kurios metu vyriausybė pritaikė pernelyg griežtas monetarines priemones. Be to, JAV ekonomikos atsigavimas kol kas vyksta vangiai, o nedarbas tebėra pernelyg aukštas. Kol nedarbo lygis nesumažės iki 6,5 proc., tol vargu ar iš JAV galima tikėtis griežtesnio monetarinio valdymo.
Tokia centrinių bankų politika skatins naujų burbulų atsiradimą.
Šiuo metu JAV fedraliniai rezervai jokiu būdu nenori nuliūdinti rinkų, todėl finansinis lengvinimas ir toliau vyks keturiais frontais: lengvi pinigai, mažos palūkanų normos, lengva valiuta ir laisva fiskalinė politika. JAV federaliniai rezervai nori išvysti spartesnį ekonominį augimą ir pigaus kapitalo antplūdį. JAV siekia sustiprinti akcijų rinkas ir sukurti saugumo pojūtį. Tad jeigu vartotojai jausis turtingesni vien todėl, kad kyla jų NT vertė ir brangsta turimi vertybiniai popieriai, tuomet bent kol kas verta tęsti monetarinį skatinimą.
Kaip ir kada baigsis ši pigių pinigų narkomanija galima tik spėlioti.
