Minimas teismo nutarimas pasirodė tokiu metu, kai prezidentas Horstas Koehleris (Horstas Kėleris) svarsto prašymą suteikti malonę B.Mohnhaupt buvusiam kolegai RAF Christianui Klarui, kuris taip pat pastaruosius 24 metus praleido už grotų.
"Tai ne malonė, (o) veikiau sprendimas, pagrįstas specifiniais teisiniais sumetimais, - sakoma Štutgarto teismo pranešime. - Šis sprendimas dėl bandomojo laiko buvo pasiektas remiantis vertinimu, kad pavojaus saugumui nėra".
Teismas nurodė, kad B.Mohnhaupt bus paleista kovo 27 dieną ir kad jos bandomasis laikas truks penkerius metus.
57 metų B.Mohnhaupt buvo areštuota 1982 metais. Jai buvo paskirtos penkios kalėjimo iki gyvos galvos bausmės už jos vaidmenį nužudant svarbius Vokietijos veikėjus, tarp jų - pramonininką Hannsą-Martiną Schleyerį (Hansą-Martiną Šlejerį), "Dresdner Bank" vadovą Juergeną Ponto (Jurgeną Pontą) ir federalinį prokurorą Siegfriedą Bubacką (Zigfridą Bubaką).
RAF, dar vadinama "Baaderio-Meinhof gauja" pagal jos įkūrėjų Andreaso Baaderio (Andreaso Baderio) ir Ulrike Meinhof (Ulrikės Meinhof) pavardes, išsiplėtojo iš 7-ojo dešimtmečio pabaigos studentų protestų ir judėjimo prieš Vietnamo karą.
Jos nariai pradėjo nuo eksperimentų su alternatyviais gyvenimo stiliais "laisvos meilės" komunose Vakarų Berlyne ir Hamburge, o paskui pradėjo nužudymų, grobimų ir sprogdinimų kampaniją prieš Vokietijos elito atstovus ir JAV kariškius.
Ši grupuotė, kuri 1998 metais paskelbė apie savo išformavimą, įtariama dėl 34 žmonių nužudymo 1972-1991 metais. Tuo periodu maždaug 26 RAF nariai mirė, o dar 26 buvo nuteisti kalėti iki gyvos galvos.
Daugelis jų, daugiausia antraeiliai nariai, jau yra paleisti ar atleisti nuo bausmės ir dabar dirba mokytojais, buhalteriais, filmų kūrėjais ir žurnalistais. Kai kurie jų dabar prisistato išgalvotomis pavardėmis.
Šiuo metu kalinami tik keturi šių asmenų, tarp jų - B.Mohnhaupt ir Ch.Klaras.
B.Mohnhaupt buvo garsi antrosios RAF narių kartos, kuri tęsė klasinę kovą po A.Baaderio ir U.Meinhof sugavimo ir nusižudymo, atstovė.
REKLAMA
