Vokietijos kanclerei Angelai Merkel buvo suduotas skaudus smūgis, kai jos remiamas kandidatas į šalies prezidentus buvo išrinktas tik po trečiojo balsavimo. Koalicijos partneriai net dukart atmetė A. Merkel siūlymą naujuoju Vokietijos prezidentu skelbti Christianą Wulffą.
A. Merkel tikėjosi lengvos savo kandidato pergalės balsavime, tačiau to neįvyko. Teigiama, kad dalis koalicijos partnerių yra itin nepatenkinti, kad pagalba Graikijai ir kitoms sunkumus kenčiančioms eurozonos valstybėms kainuos Vokietijos mokesčių mokėtojams daugiau nei 100 mlrd. eurų.
Tik trečiajame balsavimo rate 51 metų Ch. Wulffui, kuris iki šiol vadovavo Žemutinės Saksonijos žemei, vos vos pavyko gauti reikiamą balsų skaičių. Dėl tokio sunkaus laimėjimo biržose jau susvyravo vokiškų kompanijų akcijos, o analitikai baiminasi, kad didžiausią Europos ekonomiką gali apimti politinis nestabilumas
Nuo pat 1949 metų vos 2 iš 13 Vokietijos prezidento rinkimuose prireikė net 3 balsavimo ratų. Paskutinį kartą taip įvyko 1994 metais, kai Romanas Herzogas buvo išrinktas pirmuoju suvienytos Vokietijos prezidentu.
Ch. Wulffui nemenką iššūkį rinkimuose metė 70 metų protestantų pastorius Joachimas Gauckas, kuris Rytų Vokietijoje buvo žinomas kaip aktyvus disidentas. Jo kandidatūrą iškėlė opozicija ir per lemiamą balsavimo etapą J. Gauckas surinko 494 balsus, kai tuo tarpu Ch. Wulffas gavo 625 iš 1 244 balsų.
Po antrojo rato, kai slapto balsavimo metu net 44 A. Mergel koalicijos nariai nusprendė balsuoti prieš kanclerės valią, A. Merkel sutrikusi prašė Krikščionių demokratų ir Laisvųjų demokratų partijų nenusigręžti nuo jos ir suteikti paramą.
