Trečiadienį (07.09) Seimo rūmuose posėdžiaujančio Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) Seimo nariams Tautinių mažumų ir išeivijos departamento vadovas Antanas Petrauskas pranešė dvi geras naujienas - Lietuva ir toliau rems Vasario 16-osios gimnaziją. O Maskvos meras Jurijus Lužkovas pažadėjo skirti lėšų naujo lietuviškos mokyklos pastato statybai.
Tautinių mažumų ir išeivijos departamento vadovas Antanas Petrauskas išeivijos atstovams trečiadienį pareiškė, kad Lietuva ir toliau finansiškai rems prieš daugiau kaip 50 metų Vokietijoje įkurtą Vasario 16-osios gimnaziją.
"Mūsų departamentas darė viską ir toliau stengsis padaryti viską, kad ta mokykla toliau būtų iš Lietuvos biudžeto remiama, ne tik per mūsų departamentą, bet ir per visas kitas galimas suinteresuotas valstybines institucijas", - Seimo rūmuose vykstančiame Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) Seimo posėdyje sakė A. Petrauskas.
A. Petrauskas pripažino, kad pastaraisiais metais Lietuvoje kilo diskusija, ar verta remti Vasario 16-osios gimnaziją, ar ne geriau ją uždaryti, o užsienio lietuvių vaikus mokyti Lietuvoje. Departamentas, pasak A. Petrausko, tokiam sprendimui nepritaria.
"Vasario 16-osios gimnazija turi senas tradicijas, sukaupusi didelę patirtį, turi didelį archyvą, ten mokytis vyksta lietuvių vaikai iš viso pasaulio, taip pat ir iš Lietuvos. Gimnazijos uždarymas, mūsų nuomone, turėtų neigiamos įtakos lietuviams, gyvenantiems įvairiuose kraštuose", - pažymėjo jis.
Departamento Užsienio lietuvių skyriaus vedėja Vida Bagdonavičienė BNS sakė, kad šių metų biudžete Vasario 16-osios gimnazijai paremti skirta 200 tūkst. litų. Tokią pat sumą, pasak jos, planuojama skirti ir kitais metais.
1999 metais gimnazijai suteiktas Vokietijos privačios mokyklos statusas. Dalį gimnazijai reikiamų lėšų skiria Heseno kraštas. 2001 metais Hiutenfelde veikianti Vasario 16-osios gimnazija paminėjo savo įkūrimo 50-metį. Gimnaziją įsteigė Vokietijos lietuvių bendruomenės valdyba, pirmininkaujama Prano Zundės.
Nuo jos įkūrimo gimnaziją lankė daugiau kaip 2 tūkst. mokinių iš įvairių pasaulio šalių, daugiausiai Šiaurės ir Pietų Amerikos, Vokietijos. Pastaraisiais metais apie trečdalį gimnazistų sudaro moksleiviai iš Lietuvos.
Antanas Petrauskas išeiviams papasakojo, jog Maskvos meras Jurijus Lužkovas pažadėjo skirti lėšų naujo lietuviškos mokyklos pastato statybai Rusijos sostinėje.
"J. Lužkovo pažadas yra tvirtas. Jis yra užfiksuotas, kad mokyklai pinigai bus ir kad statyba tikrai įvyks. Maskvos meras pažadėjo, kad tą mokyklą pastatys per vienerius metus", - išeivijos atstovams sakė A. Petrauskas.
"J. Lužkovo pažadas pastatyti naują mokyklą duotas Vilniaus merui Artūrui Zuokui ir kitiems valstybės vyrams", - pažymėjo jis.
Su A. Zuoku Maskvos meras buvo susitikęs sekmadienį. Jį taip pat priėmė ir šalies prezidentas Rolandas Paksas.
J. Lužkovas į Vilnių buvo atvykęs dalyvauti Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejaus iškilmėse.
Dabartinį seną lietuviškos mokyklos "Šaltinėlis" pastatą Maskvoje, pasak A. Petrausko, ketinama nugriauti, suteikiant mokyklai laikinas patalpas kitoje vietoje.
Mokyklą lanko Maskvoje gyvenančių lietuvių išeivių, taip pat Lietuvos ambasados darbuotojų vaikai.
A. Petrauskas susitikime su išeivijos atstovais taip pat pranešė, kad bus skirta lėšų Rygos lietuvių mokyklos renovacijai.
"Manome, kad ši mokykla dar kitais metais gali tapti gražiausia Rygos mokykla", - pažymėjo jis.
Departamento vadovo teigimu per pastaruosius 5-7 metus buvo pastatytos dvi lietuviškos mokyklos Baltarusijoje, dabar deramasi dėl lietuviškų švietimo įstaigų steigimo Kaliningrade ir Sovetske.
Dabar užsienyje veikia apie 20 bendrojo lavinimo lietuvių mokyklų, daugiausiai Lenkijoje ir Baltarusijoje.
BNS
