Vokietijoje sekmadienį vyksta visuotiniai rinkimai, kuriuose Angela Merkel yra pasiryžusi laimėti teisę trečią kadenciją vadovauti šalies vyriausybei, tačiau vienintelė iš galingųjų Europos lyderių išlikusi valdžioje po finansų krizės, kanclerė gali būti priversta dalytis ja su pagrindiniais savo varžovais.
Rinkimų apylinkės buvo atidarytos 6 val. Grinvičo (9 val. Lietuvos) laiku, o pradinės televizijų prognozės turėtų pasirodyti netrukus po to, kai apylinkės 16 val. Grinvičo (19 val. Lietuvos) laiku baigs darbą.
Sugebėjusi išlaviruoti didžiausią Europos ekonomiką per skolų krizės sumaištį, A.Merkel, kitaip nei krizės pakirsti Prancūzijos, Graikijos, Italijos ir Ispanijos lyderiai, tapo tik dar populiaresnė nei bet kada.
Apklausos rodo, kad po aštuonerių vadovavimo pagrindinei Europos ekonomikai metų ir trejų metų euro zonos krizės rinkėjai vėl perrinks įtakingiausią Europos lyderę ir galingiausią pasaulio moterį, tačiau išlieka klausimas, su kuo jai teks vadovauti šalies vyriausybei.
Giedrą ir vidutiniškai šiltą dieną A.Merkel, vilkėdama rudeninę rusvą striukę ir kelnes, nuėjo į rinkimų apylinkę Berlyno centre. Ją atlydėjo sutuoktinis Joachimas Saueris (Joachimas Zaueris).
„Manau, kad mūsų pragyvenimo standartas Europoje yra geras, ir, kalbant apie mane, tai turi likti stabilu. Tad man balsavimas už kraštutinumus, kairės ar dešinės, nėra atsakymas“, - AFP sakė vienuolė Elisabeth Bauer (Elisabet Bauer).
26 metų Marissa Kutscha (Marisa Kuča) pripažino, kad pasirinkti buvo sunku.
„Balsuodama itin dvejojau, ... nes partijas nedaug kas skiria“, - sakė ji.
"Retai kada kova buvo tokia atkakli. Merkel koalicija turi tik minimalią persvarą", - rašo dienraštis "Sueddeutsche Zeitung" ir priduria, kad dauguma iš beveik 62 mln. rinkėjų galutinai apsispęs tik paskutinę minutę.
A.Merkel giriasi, kad dabartinė jos centro dešiniųjų koalicija dirbo sėkmingiausiai nuo Vokietijos susivienijimo 1990 metais, kad ekonomika buvo stipri, o nedarbas – mažesnis nei 7 procentai.
Tačiau jos deklaruotas tikslas konservatorių Krikščionių demokratų sąjungai (CDU) likti valdžioje su savo mažesniąja partnere, verslui palankia Laisvųjų demokratų partija (FDP), priklauso nuo neprognozuojamo pastarosios pasirodymo.
"Lieka neaišku, ar toliau valdys ši koalicija", - sakė politologas Gero Neugebaueris (Geras Noigebaueris) iš Berlyno Laisvojo universiteto.
Jeigu aljansas nesugebės užsikrinti valdančiosios daugumos, A.Merkel vėl bus priversta siekti nemielos sąjungos su savo tradiciniais varžovais socialdemokratais, su kuriais jau buvo sudariusi didžiąją koaliciją per pirmąją kadenciją.
Atidžiai stebint Vokietijos partnerėms Europoje, jėgų pusiausvyrą galėtų pakeisti ir nauja euroskeptiška partija, “Alternatyva Vokietijai“ (AfD), - arba surinkdama pakankamą paramą ir pasiųsdama savo atstovus į parlamentą, arba nuviliodama nepatenkintus centro dešinės rinkėjus.
Stipresnių skatinimo priemonių šalininkai savo viltis sieja su SPD, kurios į neapdairius komentarus linkusiam 66 metų kandidatui Peerui Steinbrueckui (Perui Šteinbriukui) sunkiai sekėsi pelnyti taškus ir kuris, kaip rodo naujausia apklausa, pagal populiarumą vis tiek 13 proc. atsilieka nuo A.Merkel konservatorių.
SPD lyderis su sau būdingu raudonu – partijos spalvos - kaklaraiščiu drauge su žmona balsavo savo mieste Bonoje šalies vakaruose.
„Šiandien – rinkimų diena. Viskas jūsų rankose. Prašom, eikite balsuoti“, - anksčiau „Twitter“ parašė jis.
Paskutinė apklausa, kurią atliko agentūra „Emnid“, rodo, jog A.Merkel konservatorius palaiko 39 proc., o jų liberaliuosius partnerius FDP – 6 proc. respondentų.
Pagrindinius kanclerės varžovus – centro kairės SPD – ketina rinktis 26 proc. apklausos dalyvių, o už tradicinius sąjungininkus – Žaliųjų partiją – pasisako 9 procentai.
Apklausa rodo, kad kartu su kraštutine kairiąja partija „Die Linke“, susivienijusi kairioji opozicija gali tikėtis surinkti 44 proc., o A.Merkel koalicija – 45 proc. balsų.
Tačiau visos didžiosios partijos atmetė galimybę kviesti į koaliciją „Die Linke“.
Šiuose rinkimuose daug ką gali lemti mažosios partijos.
Keturi procentai apklausos dalyvių sakė palaikantys naują euroskeptiškąją AfD, tačiau kad ji patektų į žemuosius parlamento rūmus – Bundestagą – reikia surinkti bent 5 proc. balsų.
„Šie rinkimai išlieka jaudinantys iki pabaigos“, – „Bild“ citavo „Emnid“ vadovą Klausą Peterį Schoeppnerį (Klausą Pėterį Šėpnerį).
Dabartinės A.Merkel koalicijos sėkmės raktas yra į keblią padėti patekę jos mažesnieji partneriai FDP, kurie po praėjusią savaitę vykusių regioninių rinkimų iškrito iš Bavarijos žemės parlamento.
Naujausia apklausa rodo, kad laisviesiems demokratams veikiausiai pavyks išlikti federaliniame parlamente, bet jeigu jiems nepasisektų, A.Merkel turės ieškoti naujų partnerių ir tikriausiai kreiptis į savo tradicinius varžovus SPD, su kuriais ji dalijosi valdžia 2005-2009 metais.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
