Teismo procesas Miunchene prasidėjo praėjus pustrečių metų po to, kai „Wirecard“ įspūdingai žlugo pripažinusi, kad jos balanse trūkstami 1,9 mlrd. eurų greičiausiai visai neegzistuoja.
Kancleris Olafas Scholzas, kuris tuomet ėjo finansų ministro pareigas, skandalą pavadino „neturinčiu lygiųjų“ Vokietijos pokario istorijoje.
Pirmąją teismo šioje didelio atgarsio sulaukusioje byloje dieną prokurorai skaitys kaltinamąjį aktą, kuriame yra 90 puslapių.
Tačiau kaltinamųjų suole nėra buvusio „Wirecard“ veiklos direktoriaus Jano Marsaleko – neaiškaus veikėjo, kuris, kaip įtariama, turi ryšių su užsienio žvalgybos tarnybomis.
2020 metais J. Marsalekas išvengė suėmimo, privačiu orlaiviu pabėgęs iš Austrijos. Anksčiau šiais metais buvo pranešta, kad jis slapstosi Rusijoje.
Nuo 2020 metų liepos kalinamam 53 metų M. Braunui keliami kaltinimai dėl sukčiavimo bendrininkaujant, piktnaudžiavimo pasitikėjimu, manipuliavimo rinka ir manipuliavimo apskaita.
Jis neigia visus kaltinimus ir tvirtina tapęs sukčiavimo, kurį, anot jo, organizavo J. Marsalekas, auka.
Kiti du kaltinamieji – Oliveris Bellenhausas, buvęs „Wirecard“ įmonės Dubajuje vadovas, ir Stephanas von Erffa, buvęs apskaitos vadovas.
O. Bellenhausas yra pripažinęs padaręs pažeidimų ir sutikęs būti vienu pagrindinių kaltintojų liudytojų.
Jeigu visi jie bus pripažinti kaltais, jiems grės ne vienų metų laisvės atėmimo bausmės.
Teismas šioje sudėtingoje byloje jau yra paskyręs 100 posėdžių datas.
