Vokiečių mylimas patiekalas – „kario dešrelė” (currywurst – vok.) pagaliau turi atskirą muziejų.
Muziejus atidarytas praėjusį savaitgalį Berlyne. Jame viskas yra skirta kultiniui patiekalui, dar vadinamam „ubago kepsniu“. Manoma, jog kasmet yra suvalgoma 800 mln. kario dešrelių, arba, 1500 per minutę.
Nepaisant pavadinimo, tai nėra dešrelė su kario prieskoniais. Patiekalo paslaptis slypi padaže – pomidorų pastos pabarstytos kariu mišinyje.
„Kario dešrelė“ buvo mėgstamiausias buvusio Vokietijos kanclerio Gerardo Šriodėrio patiekalas. Taip pat manoma, kad „Volkswagen“ savo valgykloje parduoda daugiau tokių dešrelių nei „Golf“ mašinų.
Visa tai rodo, kad „kario dešrelė“ vokiečiams jau seniai tapo socialiniu reiškiniu.
Vos įžengus į patiekalo muziejų virš galvų lankytojus pasitinka milžiniški kečupo raudonio lašai iš plastiko. Muziejaus svečiai gali tyrinėti „kario dešrelės“ pasaulį visomis juslėmis – klausydamiesi dešrelės čirškinimosi ar uostydami garsiojo patiekalo prieskonius.
Taip pat yra pristatoma prieštaringa „kario dešrelės“ istorija. Berlyniečiai primygtinai teigia, jog būtent jų mieste radosi tautos numylėtas patiekalas. Anot jų, Herta Heuwer sukūrė jį 1949 m. rugsėjį. Pokario metu jai trūko klientų, todėl moteris pasielgė netradiciškai: dešrelę panardino į amerikietišką kečupą, Vorčesterio padažą ir įlašino britiškojo kario. Naujasis patiekalas žaibiškai susilaukė pripažinimo.
Tačiau tokiai „kario dešrelės“ istorijai atkakliai priešinasi Hamburgas. Mieste įsikūręs „Currywurst Club“ netgi kaltina Berlyną istorijos perrašinėjimu.
Kad ir kokia tiesa būtų, muziejaus egzistencijai iškyla vienas klausimas: ar turistai aukos 11 eurų už įspūdingo „kario dešrelės“ pasaulio pažinimą, ar verčiau už tą sumą sušveis keturias jos porcijas.
