Per 1938 metų lapkričio 9-osios ir 10-osios išpuolius naciai visoje Vokietijoje planingai plėšė žydų namus ir kompanijas, padeginėjo sinagogas ir sulaikė maždaug 30 tūkst. žydų vyrų deportavimui į koncentracijos stovyklas. Maždaug 90 žydų per tuos išpuolius buvo nužudyti.
Šalyje, puikiai prisimenančioje savo praeitį, metinės bus paminėtos viešomis kalbomis, labdaros projektais, meno instaliacijomis ir religiniais susirinkimais.
Tuo pačiu metu naujas pasakojimas nušviečia diplomato Ernsto vom Ratho (Ernsto fom Rato) nužudymą 1938 metų lapkričio 7 dieną, kuriuo nacių lyderiai pasinaudojo kaip pretekstu tam pogromui.
Pasipiktinęs Vokietijos elgesiu su žydais, 17-metis žydų jaunuolis Herschelis Grynszpanas (Heršelis Grynšpanas) nušovė E.vom Rathą Vokietijos ambasadoje Paryžiuje.
Istorija ilgai H.Grynszpaną laikė žudiku, bet vienoje naujoje knygoje teigiama, kad jo paleisti šūviai galėjo nebūti mirtini.
"Esu 90-čia proc. tikras, kad Herschelis Grynszpanas nenužudė Ernsto vom Ratho. Hitleris leido jam mirti", - sakė Berlyne dirbantis tiriamosios žurnalistikos atstovas Arminas Fuhreris (Arminas Fiureris).
Savo knygoje "Herschelis: Herschelio Grynszpano 1938-ųjų lapkričio 7-ąją įvykdytas nužudymas ir Holokausto pradžia" (Herschel - Das Attentat des Herschel Grynszpan am 7. November 1938 und der Beginn des Holocaust) A.Fuhreris teigia, kad pasiuntinys po šūvių į petį ir pilvą galėjo likti gyvas, jeigu nacių lyderiai nebūtų nusprendę padaryti iš jo kankinio.
"Hitleris nusiuntė į Paryžių savo asmeninį gydytoją Karlą Brandtą (Karlą Brantą), ... kad jis tyčia leistų Ernstui vom Rathui mirti ir nesuteiktų jam medicininės pagalbos, kurios jam reikėjo", - sakė A.Fuhreris.
Jo knygoje rašoma, kad E.vom Rathas tuo metu sirgo ūmia pilvo organų tuberkulioze, bet nacių pareigūnai šios detalės neviešino, kad nesusilpnintų "priežastinio ryšio" tarp H.Grynszpano šūvių ir pareigūno mirties.
H.Grynszpano tėvai slapta išvežė jį iš Vokietijos į Prancūziją, kai jam buvo 15.
Mėnuo prieš ambasadoriaus užpuolimą jo tėvai ir broliai bei seserys Vokietijoje buvo sulaikyti drauge su 17 tūkst. kitų, deportuoti ir priversti gyventi niekieno žemėje palei Lenkijos ir Vokietijos sieną, naciams bandant "repatrijuoti" šaknų Lenkijoje turėjusius žydus.
Iš sesers atviruko sužinojęs apie savo šeimos padėtį, H.Grynszpanas paleido penkis šūvius į Vokietijos ambasadą, suteikdamas "kaip tik tą dingstį, kurios Hitleris ir Goebbelsas (Gebelsas) ilgai ir nekantriai laukė", kad galėtų pradėti smurtą prieš žydus, rašo A.Fuhreris.
Paskutinis - 1942 metų - oficialus įrašas apie H.Grynszpaną yra iš Zachsenhauzenas koncentracijos stovyklos, buvusios į šiaurę nuo Berlyno.
A.Fuhreris sakė, kad daug ankstesnių tyrimų apie įvykius, nulėmusius Krišolinę naktį, pernelyg rėmėsi nacių įrašais.
A.Fuhreris savo darbą grindė valstybiniuose archyvuose esančiais dokumentais, kurių kai kurie tik neseniai tapo prieinami tyrėjams.
ŠALIS PRISIMENA
Vokietijoje ir Austrijoje rengiamasi iškilmingai paminėti Krištolinės nakties smurtą, kurį kanclerė Angela Merkel praėjusią savaitę pavadino "vienu tamsiausių momentų Vokietijos istorijoje".
Penktadienį Berlyne Vokietijos prezidentas Joachimas Gauckas (Joachimas Gaukas) apsilankys Antrojo pasaulinio karo laikų aklų ir kurčių žydų prieglaudoje, kur dabar yra muziejus.
Maždaug 100 Vokietijos sostinės parduotuvių savininkų savo vitrinose specialiomis priemonėmis turi sukurti išdaužto stiklo iliuziją. Berlyniečiai raginami savo rajonuose nušveisti "Suklupimo akmenimis" (Stolpersteine) vadinamas atminimo lenteles žydams.
Tai mažos metalinės lentelės su Holokausto aukų vardais, įstatytos gatvėse priešais namus, kur tos aukos gyveno.
Sekmadienį Berlyne prasideda ir Europos rabinų konferencijos rengiamas susitikimas pogromui paminėti.
Austrijoje prezidentas Heinzas Fischeris (Heincas Fišeris) sekmadienį kalbės per ceremonijas, kurias organizuoja Austrijos žydų bendruomenė, o Insbruko mieste Socialdemokratų partija planuoja surengti "antifašistines eitynes" į pogromo vietas.
