.jpg)
Šiomis pataisomis numatyta gamtinių dujų tiekimui į ES rinką iš trečiųjų šalių per neutralias teritorijas nustatyti tokius pat reikalavimus kaip ir dujų transportavimui ES viduje. Tai reiškia, kad „Nord Stream 2“ vamzdynui būtų pritaikyti ES Trečiojo energetikos paketo reikalavimai, kurie draudžia dujų tiekėjams valdyti magistralinius dujotiekius.
Vokietijos leidinio duomenimis, balsavimas dėl šių pataisų, siekiant suvienodinti požiūrį į gamtinių dujų importo iš trečiųjų šalių į ES rinką infrastruktūrą, planuojamas vasario 8-ąją.
„Suddeutsche Zeitung“ pažymi, jog Vokietija tikėjosi su Prancūzijos, Nyderlandų, Belgijos, Austrijos, Graikijos ir Kipro pagalba šių pataisų priėmimą blokuoti. Tačiau tokiam Berlyno planui iškilo didelė grėsmė, Paryžiui pasirinkus jo priešininkų stovyklą.
„Nenorime didinti priklausomybės nuo Rusijos ir taip pakenkti kai kurių ES narių, tokių kaip Lenkija ir Slovakija, interesams“, – Vokietijos leidiniui anonimiškai pareiškė Prancūzijos vyriausybės atstovas.
Prancūzijos Europos reikalų ministerija neatsakė į „Suddeutsche Zeitung“ prašymą šią informaciją pakomentuoti.
Už Europos energetikos sąjungą atsakingas Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Marošas Šefčovičius tokioms pataisoms pritaria ir mano, kad jos pagaliau bus priimtos.
„Dabar esame tokioje situacijoje, kai nematome jokių kliūčių šiam sprendimui pasiekti“, – neseniai pareiškė M. Šefčovičius.
Pagal Rusijos inicijuotą „Nord Stream 2“ projektą, prieš daugiau nei septynerius metus pradėjusio veikti dujotiekio metinis pralaidumas būtų padidintas dukart, nutiesiant dvi papildomas jo gijas. Projektą planuojama už užbaigti iki 2019 metų pabaigos. Būtent tada baigs galioti „Gazprom“ ir Ukrainos dujų tranzito sutartis. Naują sutartį su Kijevu pasirašyti Maskva delsia.
„Nord Stream 2“ projektas kelia nuogąstavimų, kad Rusija įgis pernelyg didelę kontrolę Europoje, ypač pakenkdama Lenkijai ir Ukrainai. „Nord Stream 2“ projektas sulaukė kai kurių ES narių, įskaitant ir Lietuvos, aktyvaus priešinimosi: jis laikomas ne ekonomine, o politine schema.
Tuo tarpu Vokietijos vyriausybė jį vertina priešingai, tvirtindama, kad tai – visų pirma ekonominis projektas.
Europos Parlamentas gruodžio viduryje priėmė rezoliuciją dėl Ukrainos, raginančią blokuoti „Nord Stream 2“ įgyvendinimą.
