Praėjusią savaitę R.T.Erdohanas piktai smerkė balsavimą dėl Pirmojo pasaulinio karo žudynių, apkaltindamas rezoliuciją palaikiusių turkiškų šaknų turinčių 11 Vokietijos parlamentarų, kad šie remia uždraustos Kurdistano darbininkų partijos ( KDP) „terorizmą“, ir sekmadienį pareikalavo, kad jiems būtų atliktas „kraujo tyrimas“, siekiant išsiaiškinti, „kokie jie yra turkai“.
Tačiau A.Merkel atstovas Steffenas Seibertas atsakė, kad nors Berlynas irgi laiko KDP teroristine grupuote, „parlamento narių siejimas su terorizmu mums yra visiškai nesuprantamas“. Vokietijos integracijos ministrė Aydan Ozoguz kaltinimą terorizmu pavadino „neįtikėtinu“ ir pareiškė, kad tai „rimtas išbandymas Vokietijos ir Turkijos santykiams“.
Birželio 2 dienos balsavimas dar labiau komplikavo sudėtingus Turkijos santykius su Europos Sąjunga, 28 valstybių Bendrijai siekiant, kad Ankara sustabdytų į Europą plūstančių migrantų srautą.
S.Seibertas aiškiai leido suprasti, kad „ši rezoliucija buvo politinė iniciatyva, kilusi pačiame Bundestage, kuris yra demokratiškai išrinktas, nepriklausomas organas ir atitinka mūsų konstituciją“. „Bundestagas priėmė nepriklausomą sprendimą. Jį reikia gerbti“, – sakė S.Seibertas ir pridūrė, kad tokią žinią A.Merkel perdavė Turkijos prezidentui.
Policijos apsauga
R.T.Erdoganas, reaguodamas į balsavimą dėl 1915-1916 metų žudynių pripažinimo genocidu, išskyrė vieną iš Žaliųjų partijos lyderių Cemą Ozdemirą, kuris buvo vienas šios rezoliucijos iniciatorių.
C.Ozdemirui šiuo metu skirta policijos apsauga, nes jis sulaukė grasinimų nužudyti. Socialdemokratams priklausanti integracijos ministrė A.Ozoguz pareiškė, kad „grasinimai nužudyti mums, Vokietijos Bundestago nariams, yra visiškai nepriimtini ir mane labai šokiruoja“.
„Tikiuosi, kad parlamentas dabar aiškiai parodys solidarumą su mumis ir nepaliks mūsų vienų“, – sakė ji naujienų agentūrai DPA. Vokietijos turkų bendruomenė, kurios didžioji dalis priešinosi balsavimui dėl „genocido“, pirmadienį vis tik kritikavo R.T.Erdoganą dėl spaudimo, kurį jo vyriausybė ir šalininkai daro turkų kilmės Vokietijos įstatymų leidėjams.
„Grasinimus mirtimi ir reikalavimus atlikti kraujo tyrimus mes laikome nepakenčiamais“, – sakė bendruomenės pirmininkas Gokay Sofuoglu agentūrai DPA.
„Aš manau, kad tas laikotarpis, kai žmonės buvo skirstomi pagal jų kraują, baigėsi 1945 metais. Tai yra visiškai netinkama“, – kalbėjo jis.