2003 metais vokiečiai alaus išgėrė mažiau nei ankstesniais. Alaus vartojimas šalyje mažėja jau ketvirtus metus iš eilės. Tam daugiausiai įtakos turėjo įstatymas, apmokestinantis skardinę tarą, ir senstanti šalies populiacija.
"Net karščiausia šimtmečio vasara nepadėjo atsverti politinių sprendimų įtakos", - sakė apie 90 proc. šalies alaus daryklų vienijančios Vokietijos aludarių asociacijos atstovas Erichas Dederichsas).
2003 metais Vokietijoje alaus gamyba, palyginti su 2002-aisiais, sumažėjo 2,1 proc.: nuo 107,8 iki 105,5 mln. hektolitrų. Tai yra aštuntas mažėjimas per pastarąjį dešimtmetį, teigia Federalinis statistikos biuras.
Vokietijos alaus gamyba mažėja jau nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio vidurio, kai šalies alaus daryklų metinė gamyba siekė 115 mln. hektolitrų. Tačiau Vokietija išlieka didžiausia alaus vartotoja pasaulyje pagal vienam gyventojui tenkantį kiekį. Nuo Vokietijos atsilieka kitos dvi didžiausios alaus vartotojos - Čekija ir Airija.
Alaus gamintojai dėl mažėjančio vartojimo iš dalies kaltina ir demografinės padėties pasikeitimus: kuo šalyje mažiau jaunų žmonių, tuo mažiau alaus išgeriama.
Svarbi priežastis - ir 2003 metų sausį įsigaliojęs 25 euro centų mokestis už išmetamą skardinę. Šiuo mokesčiu siekiama skatinti atliekų perdirbimą, o galiausiai - panaikinti skardinėmis parduodamo alaus rinką.
Dabar apie 80 proc. Vokietijos 5 tūkst. rūšių alaus parduodama perdirbtinose stiklo ar plastiko pakuotėse.
Vokietijos alaus eksportas 2003 metais išaugo 9,1 proc. - iki 12,3 hektolitrų. Didžioji dalis vokiško alaus parduodama Europos Sąjungos šalyse.
“Reuters”-ELTA
